Rašyk
Eilės (78144)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





vaikas buvau

buvo šalta šalta
žvėriškai šalta
buvom dar mes
reikėjo tada
parašyti
įvardyti
tai kas
žodžiuose
atrodė
neaprėpiama
nemokėjau  nė rašyt
nė skaityt
nemokėjau dar
nieko
drebėjo rankutė
prikeverzojau
pribrūkšniavau
menkame popiergalyje ---
ir palikau
perkūnas trenkė
ausų būgnuose
kai
Jonas pasakė
baigta
tada
buvo 1918-02-16
tada
buvau aš dar
vaikas






vienatvė

- kokia vienatvė-
aidėjo bakūžėmis
drebėjo rūgusio pieno
ąsočiai
tvartai linko
nuo siuntančių žalųjų


toks vienas ūkininkas
nelabai suprasdamas
kas vyksta
išsitraukė armonikėlę
ir gailutėliu balsu raudojo

raudojo jis
raudojo armonikėlė
visada tvirta
ir moteriškai ciniška pati
sunkiai nulaikė akyse besitvenkiančią
panemunę

žydelis joškė
karčiamoje girdė
už dyka

- kokia palaiminga vienatvė-
atsiduso barzdotas vyras
ir nubraukė aprasojusius
akinius

buvo 1918
vasaris
16 diena

mes jautėmės
neabejotinai vieniši

tarytum

europiečiai