Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





ne apie artimiausią Lukiškių stotelę arba liūdna Pilėnų pasaka

kai šitiek dantų pirmąkart išvadinta
                                                      karaliais
kai šitiek išgerta
tiek kryžiais gulėta
vargu bau reikės mums
rūbelių nėštukėms
ech, Gabija!..


(vietoj dedikacijos)

–––

o prasidėjo viskas nekaltai –
sodybos apžiūrėt
Trapėnų žemėje
išvykome su Hanzu
neprastas ūkis buvo
ekologiškas
išniekintai pigus
matyt todėl įtardami kažką
nedrįsome tuoj pat sukirsti rankom
– o, dėkui Viešpačiui, kad ne! –

pirmiausia už akių užkliuvo
išmirusi vietovė, nusiaubta gamta
sudegęs kaimas vos už kilometro
ir moteriškas murmesys perpildęs orą
ar nežinai, tamsta, kur mano Petriukas,
ar nežinai, tamsta?..

išnyra iš niekur
kirvuku nešina
kiek ponų... kokie gražūs!..

– tai velnio boba! –

(sako kad mes buvom
aštuoniasdešimt trečias
ir ketvirtas)






apie genetiškai paveldėtą suicidą

dabar
viskas paprasčiau

prisimeni senąją Martą
saujelė piliulių ar
kalio cianido

čia ko gero
tiktų ir garažas
arba plojimas delniukais
užklupus liūčiai
o dar tikriau priešui

arba
galėtum tiesiog nueiti į teatrą
parašyti scenarijų
apsikabinėti žalvariu
pasibalnoti mirusį ponį

gal tada
nustotum stebėtis
kad balti krikščionys
gyvi nepasiduoda