Rašyk
Eilės (78155)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kažkas

varnas sklendžia varnas dairos
dūmai kyla į padangę
sniegas rausvas šlapias šąla
su krauju per pusę
ten kur saulė nusileido
rausvos žaros blėsta blėsta
ten kur saulė nusileido
žemės nebėra
ten kur saulė nusileido
takas kruvinas pramintas

kur pagalba, kur pulkai tie, Gedimino pažadėti?
štai – žiūrėk – tenai prie miško
auksu ginklai plieno tviska
jau artėja, jau girdi, artėja

...

ne, kary, apsirikai,
tai saulutės spindulėliai
paskutiniai atsišviečia
apledėjusiuos laukuos

paskutinis jau būrys į kovą puolė
laiko nebeliko
METAS

...

motinėle sengalvėle
šventink einančius Dausosna
šventas kirvis
šventas kraujas
moterys, vaikai, senoliai
stovi melsdamies prieš kelią
šimtas, penkiasdešimt, dešimt,
vienas

...

varnas sklendžia varnas dairos
dūmai draikos palei žemę
stovi geležiniai vyrai tyli
ietis ir kardus nuleidę

ir Kažką sakyti nori
bet - negali






Aukuras

- peiliu neeina - kirviu varyk.
pasakė sykį draugas
tai čia
jam

ant kalvos
sengalvėlė inspiruota
tikėjimo
ošiančiais ąžuolais, ugnimi
akmenimis, žalčiais,
nekantriuoju Per
su-ka-po-jo      kūnu                                                 
šimtą šimtą
tikinčių dievu
(o juk ji tikėjo Dievais)
didieji vyrai tuomet
skerdė savo vaikus
žmonas
pildydami vakuumą
aukure
kuriame pagal
krikščionių teoremą
visados
tuščia