Rašyk
Eilės (78166)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pilėnai

baigias žiema
pergyvenom
nors motina iškvaišo
nebemiega
kirvį šalimais guldo
sako puls
meldžias
sutempė namuosna
kelmus ir akmenis
aš myliu motiną
jei puls leisiu pirmą
mane užmušti
o tuomet
visą likusią gentį

--------

gulim dar šįryt pakalnėj
sniege įsikasę
bet aš jau girdžiu
klykiančias moteris
aitriai kvepiantį kraują
ant rankų jaučiu
brolis šypso šalia
jam nušalusi koja
bet laikos
kaip aš guodžia save
- ryt sukursime didelį laužą

--------

už poros saulės ratų
Kovas jau kelias ir tvinksta
o dieve mūšių
nelaimės mano didis valdovas
aš sena ir jau metas
savo gentį
ir pačiai save paaukoti

--------

bėgo senė klejodama
degančiu kaimu
ir sustojo
ir šunys atslinko
maisto ieškoti






Kulminacija jau tuoj

Pamenu, sėdėjom su Vaiva operoj.
Ji muistėsi –
geriau galėjai nusivest į kiną,

paskui pradėjo inkšt, irzlioji,
apkurtusi nuo gaudesio,
paimk mane čia, šitoj vip ložėj.

O aš jutau kaip smelkiasi į odą
su pridvisusiu dvelksmu iš scenos
moteriškas dievas.
Pabalusios kaip drobė rankos mostu
atveria priešpaskutinį įėjimą
ir ir

Tuo tarpu goslią Vaivą
vienu ypu nusikloju
nuo savo kūno kaip antklodę iš ryto

ir žengęs vos kelis žingsnius sustoju:
matau, kaip apsėsta sena pagonė
jonvabalio akimis aplinkui blaškos
ir daužo moliūgines vaikų galvas.

O paskutinės durys virpa kaip mergaitė
apgaulaus vasario naktį ir greitai
lūžta į šimtus rakščių
ir ir

pasisuku į šoną, Vaiva juokias,
rodydama smiliumi į sceną –
Tenai atklydusi valytoja senutė.