Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Ženklų anatomija

Akių sniegynan du kryžiukai smigo,
kai pamačiau erelį atplasnojant –
štai nuo tada nebetelpu į mygį
lyg mirties blusos kuistųsi palovy,
o nebūtis ant nosies užsikorus,
užkimštų ją ir švelniai dusintų.
Taip vieną naktį aš sutraiškiau vorą,
su juodu kryžiumi ant nugaros.
Nuo tos nakties praėjo kelios paros,
ir priešo daigas kalasi ant mūro,
piemuo avis liepsnojančias varosi,
lyg būtų žarijom dangūs prakiurę.
Jie atrėmė kardus į mūsų veidus,
bet mes savuosius labiau nugalandom.
O ta žilagalvė, dvasias paleidus,
pavirto į tylintį mirties gandą.

Ir viskas dūmais, ir dūmai viskas,
Kas liko priešui.





                                    Pilies „Ministras“.