Rašyk
Eilės (78146)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Džiunglių valdovas

Tu žengi raudonu kilimu,
Raudonas kilimas išsiuvinėtas auksu
Kiek prabangos mažytėje karūnoje
Kiek galios, galios būti valdovu
Šalies, laukinių žmonių, panašių į vilkus,
Meškas ir šernus. Galvijai. Piemuo!
Karūnuotas paties aukščiausiojo šioj žemėj
Jos ranka šalia tavo rankos
Ir suknelė šilkinė plevena
Koplyčioje žvakės šviesa...
Šiluma. Sukaitę veidei. Prieštaravimai
Viskas sklaidosi jų mintyse: karalius!
Ji eina iš lėto šalia, galva pakelta
O akys. Taip eis visa tauta
Išdidi iki galo...
Pagaliau tapsim vienetu, tapsim tašku
Tų laukinių kraštų ir žmonių
Džiunglių valdovas vedasi tautą per kraują
Ir žėrinti jo karūna
Papuošia plaukus...