dvi paskutinės eilutės vertos istorijos, mano nuomone:)Ir jos man labai patiko.
faktai ant snukio, metrikos ( beje, argi istorikai jas rašė???) ant veido skamba šiurkštokai, gal tai sukūrei 3/4 atsisukęs?Ir skrebėjo istoriškai netikslus...Man regis, kad pralaimi leksika, ne mintis...

Istorikų internacionalo vaisius piešia savo medį :) Viso šio mūšio kontekste piešinys gana neblogas. Ketvirtoji eilutė prisiklijavusi, ilmažinovai :) Tačiau padirbėjai, kad finalas nebūtų toks apvytęs, kokie buvo pusfinaliai. Ilgai galvojau, kodėl pavadinimas kalkė. Sugalvojau. Net sugalvojau, kodėl paskutinėje ailutėje ketvirčiai didžiosiomis vidury žodžio ketvirčiuojami. Nesu tikras, kad be to negalėjai išsiversti.

įdomus bandymas nufotografuot Vilnių, ypač žinant, kad kalmukai rodos vieninteliai Europoj budistai. Bet trys ketvirčiai jų Vilniuje, man rodos, nesusidarys, net jei įskaičiuosim dėl mados subudistėjusius meninykų ketvričius.
p.s. kažkoks atbulom rankom sulipdytas, o gaila.

gal mažiau miesto storijos nei priešininko eiliuje: jį perskaičiau kaip miestietės istoriją - paralelę miestui,taip pat susluoksniuotam iš įvairių kultūrų , iš saldumo ir rūgštumo, gyvybės ir mirties...

Ir tavo pasistengta. Graži dėlionė ir kiek netikėtai ištraukta rentgeno nuotrauka akmenėliui kaukole virsti. Deminutyvų daugoka. Kita vertus, kai jų tiek, susikuria kažkokia emocinė opozicija finalinei kūrinuko scenai. Tad jie savo vaidmenį atlieka.

Ir varžovui, ir tau: vis vien manau, kad geriausia ir gražiausia kova įvyko tarp Vainiaus ir Antanėlio.

viso kultūrinio pasaulio planas kauliniuos labirintuos.