Rašyk
Eilės (78154)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pats gražiausias eilėraštis

Pasišnekėkim, kad jau likom tik mudu:
Rasi žinai ką apie paukščių turguj perintį Preverą ar
Ylasnapį Chuaną Ramoną Chimenesą, jų pokalbius,
Paslapčiom keičiantis 17 a. pentakrostichais? Arba…
Rilkę ir kitus sparnuočius, kurie moka mylėti moteris,
Ypač paryčiais, kai jos susivėlusios, sutinusiom lūpom.
Paliežuvaukim, sakau, kada jie atskris paklausti tavęs,
Raibuonėli, kaip ten klebono gaigalas: ar jau išmoko
Yvauti P-R-Y-P-R-Y-P-R-Y vieną gražų eilėraštį.






Vyturėlio giesmė, dedikuota poniai lakštingalai

Čia aš Jums kalbu, toji mažakrūtė mergaitė iš deminutyvinio berniuko ir iš to, kurs vis apie bobas
Ir vis apie tą patį. Klausykit, lakštingala iš mergaitės, kurioje tiek visko daug susipynę, kad
Rodosi vieną dieną suplyš ir išsilies iš pilvo ar gimdos koks vištytis ar kitas vardu pavadintas eilėraštis,

Vyturėlis aš paprastas, kur čia man su lakštingala giminiuotis, prie vieno stalo taikyti
Ir giesmę bandyt atkartoti. Man ir dirvonų užteks, ir nepraustaburnių mano artojų, ir mano bobų
Raudonais skruostais ir krūtim tokiom didelėm, kad mano berniukai susisuktų ten lizdą jei leisčiau, ir

Viso to dangaus virš mano kaimo, kuris visą pavasarį man vienai tepriklauso. Tebūnie ir visi poetai,
Ir visos mūzos Jūsų pusėje, tebūnie Jūsų giesmė kilnesnė, labiau visų numylėta – man jau vis viena. Aš sau
Ratus apie papus vis suksiu, kvailą giesmelę trauksiu ir į baltarankius poetus daugiau niekada nebetaikysiu.