tai kas čia per toks gyvūnas? tai ko ne koks veidrodinis karpis ar bent žiobris, iš bėdos? bet kuriuo atveju, karpinės žuvys negyvena jūrose, o užduotis ko prašė? taip kad, atleisk.
ok, o kas gero - gera mintis. žavi netikėti vaizdeliai, žodeliai.
bet. rišlumo vis tiek trūksta vietom: pvz 5-7 eilutės (žuvis-moterys). arba tas neva žargonas su pamikčiojimais - įdomu, bet stiliukas neišlaikytas. kaip yra su lyr. herojais ir ryšiais tarp jų?
ir apskritai, viskas čia suvelta - tarsi supranti, apie ką kalbam (ir aš net norėčiau išgirsti visą istoriją, nes ji intriguoja), bet kol kas čia tik paskubom kreivai suklijuotos skiautės.

p.s. bet ir durnas pavadinimas

energingas tekstas, įdomi temos traktuotė, gal kai kur užsižaista įvaizdžiais ar dirbtinai įkištas žodis, tačiau priešininką lenkia visa galva. kaip gaila, kad taisyklių neatitinka - primityvios karpinės žuvies tikrai niekur neradau. karpinė žuvis - taip, o primityvi? be to, karpinės žuvys yra gėlavandenės, o reikalaujama buvo jūros gyvūno. ir dar tas žodžių laužymas...
žodžiu, su dideliu dideliu liūdesiu renkuosi priešininko kūrinį.

iš didelio rašto išėjo iš krašto :) ak tu liūdnas karpi, pavarges žiobriuk, karpi pavyduoli :) erškete.. o pats eilius kaip skiedrų krūva.. sumesta tik rinkis. nelaimėjai

Kur tik jų nėr, netgi dugne. Dugnas... Tekstas neprastas, tik emocingumas neveža.

primityvus karpinis eilėraštis. ir tas skaidymas moter-ys man pasirodė visiškai nemotyvuotas - pritemtas prie temos. manau buvo galima ir kitaip sugalvoti. tačiau kalbant apie tuos nėštumus ir pan pabaigoje tarstelti, kad jautiesi ultragarsiškai yra gerai... tik tas idealistas su sarkoma - em. nu ne vietoj ir tiek.

Vaizdelis pernelyg jau pažįstamas. Tai nieko, būtų vis dar truputį veiksmingas, jei ne tie perdėm nutrinti Eglės ir kraujo putos motyvai. Juo labiau, kad tai visai kita istorija (žaltys nebuvo žvejas, kaip žinia)
Man asmeniškai gražūs dažni pakartojimai.
Delfinai prie lietuviško kaimo (ne aš sugalvojau čia Eglę painiot) nelabai dera. Tvarkinga, gražu, bet neveikia.

nuvalkiota ir tema, ir pasakojimas. nevykęs darbas, visiškai neturintis ugnies, niekuo nesudominantis. gaila, kad priešininkas neįveikė užduoties. jau antrąsyk šiame mūšyje gaila.

nelabai tokie patinka. bet apie ką rašyt jei ne apie kaimo gyvenimą  :) prastokas tekstas, ir tas delfinas toks nudrožtas :) laimėjai :)

Eilutė iš kronikų ar kitokių analų, , tik tiek.

na. jokio eilėraščio aš čia nematau. sorry