Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78094)
Fantastika
(2304)
Scenarijai
(641)
Esė
(1552)
Proza
(10908)
Šiukšlių Dėžė
(22270)
Vaikams
(2712)
Slam
(73)
English
(1198)
По-русски
(1698)
Po polsku
(369)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
121914
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13177)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Judantis mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
pinigai
Paradoksas
- Paradoksas yra neįmanomas. – Zelmanas pasikasė savo kreivą nosį. – Tikiu tuo taip, kaip kad dabar kvėpuoju.
- Bet pasiryžai šiam eksperimentui, - provokavo Keleris.
- Dėl tavęs, žinoma. Nematau jokių kitų būdų tau įrodyti savo tiesą. Visatos tiesą.
Laikas yra kelias, kuriuo galima sugrįžti. Ir žmonės įsigudrino rasti būdą, kaip tai padaryti. Pats kelionės laiku principas buvo sunkiai įsivaizduojamas ir keistas. Kaip rašė laiko mašinos kūrėjas de Šery: „Tai yra tarsi sūpuoklės. Supiesi ir šoki. Tik sūpuoklių ašis eina kitu matmeniu nei mums įprasti trys. Kuo stipriau įsisiūbuosi, tuo toliau nušoksi. Tačiau augant nuotoliui, mažėja šuolio tikslumas.<...> Sėsdamas į sūpuokles pasirenki kryptį, kuria šoksi vėliau.“ Visiems svaičiotojams apie keliones laiku buvo žinoma paradokso idėja. Grįžti į praeitį ir nužudyti dar jauną savo senelį, tokiu būdu užkertant kelią savo paties gimimui bei senelio mirčiai. Štai ir paradoksas, kuris, anot svaičiotojų, sugriautų visatą. Tuo tikėjo ir Keleris. Ir vien dėl to jis ryžosi tapti pirmuoju žmogumi, patirsiantį šuolį nuo sūpuoklių. Prieš jį šuolį išbandė šviesos srautas, molekulės, amebos, augalai ir, žinoma, pelytės. Mažos, baltos pelytės.
- Tu turi anų laikų veikiantį ginklą, kad neišsiskirtum iš minios, - aiškino Zelmanas, Keleriui lendant į vamzdį.
- Akys mane išduos, - šyptelėjo Keleris.
- Ar sugebėsi iššauti į žmogų?
- Abejoji paradokso galimybe ir trikdai mane. Aš ryžausi... Bet kodėl esi toks tikras savo tiesa? Juk eksperimentas dar neįvyko.
- Nejaugi? Užmiršai, kur keliauji. Eksperimentas jau buvo.
Keleris pranyko vamzdžio gilumoje, rankoje suspaudęs ginklą.
Palikęs mašiną saugioje vietoje Keleris pradėjo paiešką. Buvo paprasta, nes jis buvo pasirūpinęs reikiamais duomenimis. Aptikęs savo senelio jaunystės namus gerą pusdienį stebėjo ir laukė tinkamos progos. Vakarop iš namo išėjo vyriškis ir pasuko gatve. Keleris artėjo iš paskos. Jis nusitaikė...
- Stok! – tylą perskrodė riksmas.
Iš kažkur išdygęs jaunuolis trenkė Keleriui per ranką ir išmušė ginklą.
- Bėkit! – jaunuolis šūktelėjo vyriškiui.
Keleris atsivėdėjęs vožė jaunuoliui į nosį. Pliūptelėjo kraujas. Keleris pačiupo ginklą, bet jį aplenkė šūvis iš kito ginklo. Pro šalį važiavęs policijos patrulis neliko abejingas tam, kas dėjosi.
Be dokumentų, be tapatybės, be pinigų. Keleriui buvo skirtas priverstinis gydymas psichiatrinėje klinikoje. Išėjęs po penkerių metų nebeieškojo savo senelio. Jis atrado paslėptą mašiną ir įjungė snaudusią programą, kad sugrįžtų į savo laiką.
- Juokingas užmojis – savo mažytėmis sūpuoklėmis sugriauti visatą, - kalbėjo Zelmanas.
- Tas jaunuolis man sumaišė. Tas jaunuolis... – Keleriui atvipo burna.
- Savaime aišku. – Zelmanas pasikasė savo kreivą nosį.
Spindesys
Būtų gal ir visai neblogai, jei ne idėja iš jaunesniam mokykliniam amžiui skirtų fantastinių romanų. Stiliukas irgi iš ten, bet čia jau privalumas - nesudėtingas, neįpareigojantis, neperpuoštas. Lengvas skaitinėlis, vienžo. Supimosi panaudojimas man patiko. Bet psichiatrinės turbūt nereikėjo - arba reikėjo pagalvot, kas ten darėsi, bo laikas labai netolygus išeina - visas kūrinys - pusvalandis - vienas sakinys - 5 metai. Dar pagalvok - ar ginkluotas (kad ir tų laikų ginklu) žmogus tikrai nekrenta į akis? :) Ir ne "sumaišė" o "sutrukdė". Viso:
0,5 iš 1
0,9 iš 1
1,3 iš 2
0,7 iš 1
Įvertinimas: 3.4
Si bilė Sibire
Kaip fantastiškai skamba šis sakinys: "Keleriui atvipo burna."
Ir net juokinga, koks kompaktiškas veiksmas. Nieko daugiau nereikia, nuvyko, padarė-nepadarė ir baigta.
Tiesa, pradžioje šis darbas labiau panašus į esė, nes, galima sakyti, kad tekstas tenkina užduotį tik dėl tos citatos.
Dialogai dirbtini. Vertinu prastai, nes man patiko tik citata.
Įvertinimas: 1
speedo
Originalu, kad apie judėjimą laike, o ne erdvėje. Nenusišnekėta. Jei ne batlo kontekste, o laiko kelionių, nieko labai originalaus. Stilius sausas, bet pasakojimas tvarkingai sudėtas.
Įvertinimas: 3.5
pieva yra Jeržio
Judėjimas laike - išradinga. Siužeto akcentavimas - puikiai pavykęs, iš tiesų įdomi ir intriguojanti detektyviniais elementais pagražinta istorija. Tačiau sūpuoklių - supimosi - vaizdinys, manding, kažkoks dirbtinai įbruktas - juk keliauja jis mašina, regiu žodį "vamzdis".
P.S. Zelmanas - puikus herojus.
Įvertinimas: 2.5
Vai
Na, toks prie fantastikos kiek. xe Bet su doze subtilaus humoro.
Stilius man patiko. Jis nėra kažkuo itin ypatingas, tačiau aiškus ir lengvai skaitomas. Beto, vaizdai kuriami aiškiai, o tai padeda lengviau prisijungti prie teksto.
Visgi, man kliūna teksto neformatiškumas. Toks kone epizodas tik. Didelio teksto atplaiša, o gal atplaišos.
Supimosi įvedimas į tekstą nekelia didesnių priekaištų.
Tekste yra visai neblogų idėjų, logiškumų, kurie priverčia šyptelti, tačiau didelių vertybių tekstas neturi. O ir išlikimo atmintyje pėdsakai negilūs.
Išvada: stilistiškai neblogas, tačiau su gana menkos vertės idėja, tekstas.
Įvertinimas: 2.3
atgal