Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78096)
Fantastika
(2304)
Scenarijai
(641)
Esė
(1552)
Proza
(10908)
Šiukšlių Dėžė
(22270)
Vaikams
(2712)
Slam
(73)
English
(1198)
По-русски
(1698)
Po polsku
(369)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
121913
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13176)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Judantis mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
antanelis
Keturi
- D... d... duok m... mmman. Duok.
- Geeerai.
Nulipau nuo sūpynių ir užleidau vietą mikniui. Mūsų kiemo
chebra
buvo rimta. Mikčiojantis, bet gudrus
bičas
Mantas. Niekada nesisupdavo, kol to nedarydavo kiti. Juozas, kuris mėgdavo rodyti rankos raumenį. Lankė
Aikido
pamokas. Pimpis, kurio plaštakos visada buvo kelnėse. Laukė tinkamo amžiaus pasinaudoti pirma pasitaikiusia proga. Ir aš. Vieni vadino daunu, kiti - žaviu. Mažai kalbėdavau, todėl atrodžiau keistas.
- Gaidy, lipk iš mano medžio! – rėkdamas atlėkė vietinis chuliganas. Tik antrokas, tačiau didvyris. Užvakar pavogė kopūstą turgaus bobutei iš panosės.
- Atsiknisi nuo jo, supratai? – suspaudęs kumščius prišoko Juozas.
Paskutinis įsiminęs tos vasaros vaizdas buvo kraujo bala. Besidaužantys Juozo dantys, kai vietinis chuliganas su
savo chebra
daužė jo galvą į sūpynių įtvirtinimus. Klykiantis Pimpis, kuris gavo spyrį į tarpkojį ir žliumbiantis miknius. Kiemas jau buvo nebe mūsų zona. Po kelių mėnesių persikėlėm gyventi kitur. Į naują namą, naują kiemą.
*
- ...
- ...
- Einam fūlės?
- Palauk, matuoju.
Pimpiui išdygo pirmas plaukas. Susiraitęs. Mes jam pavydėjom. Miknius bučiavo kaimynų mergaitę. Į lūpas. Mes jam pavydėjom. Juozas vaikščiodavo
išmetęs rėmą
. Jo pilvas buvo kietas kaip lenta. Mes jam irgi pavydėjom. Aš turėjau Lego ir „Turbo“ paveiksliukų kolekciją. Visi pavydėjo man.
Paskutinis tos vasaros prisiminimas buvo kaimynės Agnės lūpos. Bučiuojančios Juozo lūpas. Miknius, kuris išmoko ištarti kažkokią patarlę nesumikčiodamas. Pimpio kelnės, kuriose kartais pasirodydavo iškilimas.
Juozas ir Agnė didžiąją dienos dalį praleisdavo besisupdami aplūžusioje kėdutėje. Susiglaudę, laimingi. Buvau įsimylėjęs ją, tačiau Juozas jai atrodė geresnis. Juk aš buvau tik tylenis. Turintis tik varganus Lego ir „Turbo“ paveiksliukus.
*
- Ką siuvi?
- Riešus.
- Tik neįpjauk – bijau kraujo.
- Patylėk.
- Kur aš?
Miglotai pamenu seselės veidą. Liko tik randai.
Rami popiečio neramybė. Vėjas pučia lyg sulėtintai. Trečiasis kiemas, kuriame baigėsi mano vaikystė.
Iš keturių liko vienas
. Apie Pimpį girdėjau tik tiek, kad jis jau
vyras
. Miknius Mantas įsidarbino kažkokios firmos salone pardavėju. O aš tapau vienu iš tų statistinių
suicaiderių
, kurių bandymai registruojami specialioje knygutėje. Nes tai jau
taip
įprasta.
Apie Juozą nieko negirdėjau. Piktos burnos kalba, kad jis tapo Gabono apaštalu ir
vaikšto vandeniu
.
Spindesys
Viskas gerai. Tik va - kas pirma - persikraustėt, ar Pimpiui plaukas išdygo? Ar su visa chebra namus keitėt? Na dar tas pats supimasis formaliai panaudotas - gali būt, gali nebūt, gali gi ir į gaublį, smėlio dėžę, bordiurą dantis daužyt. Ir čia „besidaužantys dantys, kai daužė galvą“ - kliūna.
1 iš 1
0,6 iš 1
1,9 iš 2
1 iš 1
Įvertinimas: 4.5
Si bilė Sibire
Per daug fragmentiška. Bet fragmentai vaizdingi.
Per daug skubu ir epizodiška, bet tai pagrįsta stiliumi.
Vietomis perlenkta, pvz, su tuo plauku.
Įvertinimas: 3.1
speedo
Su nostalgija pažaista, bendras vaikystės vardiklis. Žudymasis atstumia, toks nemotyvuotas paspekuliavimas. Vaizdeliai. Stilius yra.
Įvertinimas: 2.7
pieva yra Jeržio
Bandymas iliustruoti žodžius vaizdu - modernu, tačiau neefektinga. Siužetas be galo skubotas, sukonstruotas pagal holivudinio kino brėžinius. Veikėjai šabloniški ir komediniai (vėl jaučiamas holivudinis tvaikas). Supimasis - būtinai sūpynės. Kažkaip nenustebino.
Įvertinimas: 0
Vai
Na, vėlgi sūpynės. xe
Bet siūbavimą, supimasį galima įžvelgti ir giliau. Juk žmonių likimai taip pat sūpuojasi. Tačiau nežinia ar tai turėjo ir pats autorius omenyje. Neretai skaitytojai atranda daugiau nei pats autorius.
Stilius nėra prastas, tačiau man kiek per nuogas. Keliose vietose buvo galima geriau sužaisti stilistika.
Šiuo atveju idėja ir tema gana aiškios. Atskleidimas ir plėtotė taip pat neblogos.
Būtų galima kabintis prie fragmentiškumo. Drįsčiau teigti, kad kiek per mažai noro įdėta į tekstą. Buvo galima plėtoti.
Tik paskutinis dialogas man pasirodė vertas dėmesio. Kiti tokie pilkšvi.
Išvada: gana paprastos (gal net kiek per paprastos) stilistikos tekstas, su visai neblogai atskleista tema (bent jau taip, kaip pats suvokiau tekstą).
Įvertinimas: 2.5
atgal