Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Keturi

- D... d... duok m... mmman. Duok.
- Geeerai.


Nulipau nuo sūpynių ir užleidau vietą mikniui. Mūsų kiemo chebra buvo rimta. Mikčiojantis, bet gudrus bičas Mantas. Niekada nesisupdavo, kol to nedarydavo kiti. Juozas, kuris mėgdavo rodyti rankos raumenį. Lankė Aikido pamokas. Pimpis, kurio plaštakos visada buvo kelnėse. Laukė tinkamo amžiaus pasinaudoti pirma pasitaikiusia proga. Ir aš. Vieni vadino daunu, kiti - žaviu. Mažai kalbėdavau, todėl atrodžiau keistas.


- Gaidy, lipk iš mano medžio! – rėkdamas atlėkė vietinis chuliganas. Tik antrokas, tačiau didvyris. Užvakar pavogė kopūstą turgaus bobutei iš panosės.
- Atsiknisi nuo jo, supratai? – suspaudęs kumščius prišoko Juozas.

Paskutinis įsiminęs tos vasaros vaizdas buvo kraujo bala. Besidaužantys Juozo dantys, kai vietinis chuliganas su savo chebra daužė jo galvą į sūpynių įtvirtinimus. Klykiantis Pimpis, kuris gavo spyrį į tarpkojį ir žliumbiantis miknius. Kiemas jau buvo nebe mūsų zona. Po kelių mėnesių persikėlėm gyventi kitur. Į naują namą, naują kiemą.

*

- ...
- ...
- Einam fūlės?
- Palauk, matuoju.


Pimpiui išdygo pirmas plaukas. Susiraitęs. Mes jam pavydėjom. Miknius bučiavo kaimynų mergaitę. Į lūpas. Mes jam pavydėjom.  Juozas vaikščiodavo išmetęs rėmą. Jo pilvas buvo kietas kaip lenta. Mes jam irgi pavydėjom. Aš turėjau Lego ir „Turbo“ paveiksliukų kolekciją. Visi pavydėjo man.


Paskutinis tos vasaros prisiminimas buvo kaimynės Agnės lūpos. Bučiuojančios Juozo lūpas. Miknius, kuris išmoko ištarti kažkokią patarlę nesumikčiodamas. Pimpio kelnės, kuriose kartais pasirodydavo iškilimas.

Juozas ir Agnė didžiąją dienos dalį praleisdavo besisupdami aplūžusioje kėdutėje. Susiglaudę, laimingi. Buvau įsimylėjęs ją, tačiau Juozas jai atrodė geresnis. Juk aš buvau tik tylenis. Turintis tik varganus Lego ir „Turbo“ paveiksliukus.

*

- Ką siuvi?
- Riešus.
- Tik neįpjauk – bijau kraujo.
- Patylėk.
- Kur aš?


Miglotai pamenu seselės veidą. Liko tik randai.


Rami popiečio neramybė. Vėjas pučia lyg sulėtintai. Trečiasis kiemas, kuriame baigėsi mano vaikystė. Iš keturių liko vienas. Apie Pimpį girdėjau tik tiek, kad jis jau vyras. Miknius Mantas įsidarbino kažkokios firmos salone pardavėju. O aš tapau vienu iš tų statistinių suicaiderių, kurių bandymai registruojami specialioje knygutėje. Nes tai jau taip įprasta.

Apie Juozą nieko negirdėjau. Piktos burnos kalba, kad jis tapo Gabono apaštalu ir vaikšto vandeniu.