Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Vakarėlis prie Eufrato

Laiškų, juolab meilės, seniai niekas nerašė. Sąskaitos, reklama, degtukų nuodėguliai, saulėgrąžos. Ant aliejiniais dažais nuteptos laiptinės sienos priešistoriniai užrašai, rusiški vardai, kurių savininkai čia kadaise rūkė, gėrė, mylėjosi. Dėžutę rakinančio Genadijaus liūdesys visą šią lektūrą plovė nebūtin it užteršta jūra kasmet  piktai nuplauna kelis pliažo metrus. Užkaukė sirena, kurios metu tikriausiai koks nors žudikas spustelėjo nuleistuką ir turtinga auka atšlijo krėsle iki pasirodys nelaimingoji žmogysta, kuriai bus lemta rasti lavoną ir gyvenimas rėplios toliau, veiksmas po veiksmo, atsitiktinumas po atsitiktinumo, girgžt-girgžt, - gižiai mąstė jaunas vyras, kopdamas į butą antrame aukšte. Čia jo laukė draugai.
„Grįžau“, ištarė Genadijus, „šildykite vyną“.
Sakyti nebuvo reikalo. Tobulus senos pažįstamos Natašos pirštus jau svilino garuojančios sakės piala, kurią mergina šypteldama ištiesė Genadijui. Nataša, kaip ir daugelis pažįstamų merginų, dirbo manekene. Jos pečius klojo Aristido kimono rankovė. Aristido, Manto, Vitoldo, Arseno ir Dovydo kalavijai gulėjo prie savininkų, iš dešinės, ašmenimis į vidų. Lėja gulėjo ant žemo masažinio gulto, jos įdegusį kūną kur ne kur dengė suši ir maki gabalėliai. Grįžus Dionizui, suplazdėjo Elados, Tristanos ir Ramintos vėduoklės, draskydamos melsvą tabako chimerą, kurioje žaidė praeito vakaro prisiminimai, aistra. Genadijus vakar visas tris užsklendė savo rūmuose, paskendusiuose afrodiziakiniame smilkalų ūke, plakė kalavijo plokštuma, skaitė atitinkamoms deivėms skirtus himnus. Merginos juokėsi iš širdies ir keikė Genadijų sabalo švelnumo prakeiksmais, „suplanavo“ audrą per jo vestuves, būsimos žmonos virtimą besiplaikstančiomis užuolaidomis ir vienatvę išlindus iš tobulos laimės bunkerio. Kažkodėl visos Genadijaus vakarėliuose liekančios merginos išpažino Wicca raganavimą, o štai vyriškiai ėjo wakazaši tiesumo samurajaus keliu.
Švelnus rūko drakonas leidosi už lango, gobdamas ir skandindamas miegamojo rajono langų kvadratėlius.
Tvanku, Dovydas pasišluostė veidą ir sprandą skepetaite, kurią puošė naujo mylimojo monograma. Fleitiškai murkdama, Tristana lazdelėmis meistriškai perbraukė vidinę suši siūlančios Lėjos šlaunies pusę, gnybtelėjo, kur reikia, pastvėrė ritinėlį mirktelėjo jį į aistros ir nuoskaudos išskyras. Šis kąsnelis buvo vakaro kulminacija, kurią sutrikdė nepažįstamosios riksmas, garsiai nuskardėjęs miegančioje Eufrato gatvėje.
Genadijaus vakarėlio dalyviai samurajų kultūrą suvokė kaip neprieštaraujančią viduramžių Europos riterių išpažintam damos kultui. Tvarkinga vorele penkiaaukščio laiptinėje sučiužėjo trys poros kojų. Vyrai bėgo po du, kaire ranka prisilaikydami makštis. Lauke basas  kojas žeidė skalda ir apleisti neprestižinio rajono šaligatviai, tačiau laiko dėl to sukti galvos nebuvo. Stryktelėjo mėnulio zuikučiai, kalavijai paliko makštis ir ašmenys sužiuro blogyn, pirmyn. Pasirodė, kad pagalbos iš vaikų žaidimo aikštelės šaukėsi girtoka mergina, kuriai dar girtesnis vaikinas nešykštėjo antausių nerišliai žadėdamas savo draugų draugiją ir jos blogas pasekmes, mėgino ją tempti link mieguisto taksi. Susidūręs su šešiais kimonuotais kalavijus rankose laikančiais keturiasdešimtmečiais, vaikinas išsikeikė ir spjovė.  Klaida. Kodeksas. Dovydas nukirto kairės rankos pirštų galus, o Vitoldas ėmėsi sunkiausio – ant žemės kleptelėjo priešo lūpos ir nosies galiukas. Sudėtingas, poetiškas kirtis. Vyrai nupurtė girtkvailiu krauju suteptus kalavijus, griebė už rankos klykiančią merginą ir pasileido atgal į vakarėlį.
Pobūvio šarmas išgelbėtąją galutinai palaužė. „ Mes su Dariku tik rūkėm ir supomės, blet!“, klykė nepažįstamoji, „supomės ir rūkėm! Jūs ligoniai, urodai jūs! Jis nukraujuos!“
Kadangi Vitoldas su Dovydu popieriniais rankšluosčiais valė kalavijus ir pagal etiketą kvėpuoti destis drėgmė nepakenktų kalavijams, negalėjo, negalėjo ir kalbėti, tad taisyti situacijos ėmėsi Genadijus.
„Imk“, ištiesė jis garuojančią taurę, ir, draugams linktelėjus, šilko skepetaitę su spjūviui išriestomis lūpomis.
„Štai ir aušra rausvapirštė“, - pastebėjo Tristana, -  „einam, kvieskit taksi, merginos, tuoj pradės važinėti ir troleibusai“.