rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

Gabrielius U. turėjo teoriją, kurios ilgai niekam nesakė.
Apskritai, kalbėjimas buvo ne jam. Žodis per daug tiesus, skvarbus, netgi, manyčiau, primityvus savo nežabota jėga. Kiekvienas žodis anksčiau ar vėliau bus išsakytas, išgirstas ir primestas kaip mintis, o tai bukina aštrų protą ir vargina jautrią širdį, pvz., plakusią mūsų gerbiamo herojaus Gabrieliaus U. krūtinėje.
Visgi, nepaisant žodžio atmetimo Gabrieliaus U. darbuose, akivaizdu, kad supimosi teorija galėjo atsirasti tik kaip priešstata žodžiui. Štai viename savo veikale, kuriame kiek plačiau aptariami supimosi principai, metodologija ir prasmė, jis atvirai užrašė*: ,,Kiek atsimenu, šventąjį raštą mečiau lauk nuo eilutės: ,,Pradžioje buvo žodis, ir žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo žodis”. Jei įsižiūrėtumėte, su žodžiu tapatinama tai, kas turi įsiskverbti lyg geluonis į kiekvienos besisupančios esamybės centrą (net į Dievą!), ir, suprask, prikalti jį, deformuodamas jo laisvo supimosi potencialą. Būtent žodis fiksuoja realybę, kuri savo giliausioje esmėje yra judanti, kaip fotonas sukuriantis pats save iš nieko, tik iš savo judėjimo”.
Derėtų pabrėžti, kad cituotos eilutės jokiu būdu neįrodo, kad Gabrielius buvo ateistas. Atvirkščiai, visuotinai priimamas jo mokymas apie ,,Aukščiausiąjį supėją”, įrodantis, jog visa ko pradžia ir pabaiga yra nevaržomas supimasis. O už jo stovi nekas kitas kaip Supimasis pats iš savęs, taip vadinamas Dievas. Ši prielaida, beje, lėmė jo ,,naująją ritualinę praktiką" Turkijos dervišų bendruomenėje, su kuria ir buvo susieta jo mirtis.
Viskas prasidėjo nuo to, kad Gabrielius U. gana drąsiai atmetė vietinio senolio Chodža Zulfikaru, pagarbiai vadinto Septynių planetų bastūnu, prielaidas apie tai, kad sukimosi metu žmogus tampa arčiau prie Dievo. Gabrielius U. buvo linkęs pripažinti, kad suktis aplink ašį buvo bene tinkamiausia jam žinoma religinė praktika. Juk akivaizdu, kad statiškas žmogaus protas negali pažinti, kas yra dinamiška, neapčiuopiama laiko ir erdvės visumybė. Tai gali tik judesys savo tikrenybėje, kiekvieną akimirką įsibėgėjantis ir pats save sustabdantis pasijutimu, kad jis yra. Todėl tik sukimasis padeda įkristi į dievišką srautą. Parafrazuodamas Heraklito mintį jis teigė: ,,Du kartus į tą pačią upę neįbrisi, bet gali visą amžinybę plaukti ja, būti upe“.
Kita vertus, Gabrielius puikiai suvokė ir įrodinėjo, kad fizinis sukimasis visada nurodo pagrindą, kuris hipotetiškai yra stabilus. Todėl, pasak jo, galima ir netgi būtina sukonstruoti priemones, kurios pakylėtų žmogišką santykį su Dievu. Idėja paprasta: sukonstruoti įrenginį, kuriame žmogus galėtų suktis ir suptis vienu metu – „Sup(k)imosį arką“.
Mechanizmas susideda iš uždaros kapsulės, primenančios milžinišką lopšį, pakabintos ant lingių ir supamos keturiasdešimties moterų bei vaikų arba trisdešimties vyrų. Jie padalinami po lygiai ir sustatomi skirtinguose arkos galuose. Laikydami rankose milžinišką virvę, kurią karts nuo karto, griežtai nustatytais intervalais, traukčioja, jie suteikia arkai pagreitį. Ji kurį laiką, apie valandą, švytuoja. Švytavimui mąžtant reikia dar kartą patraukti už virvės. Pagrindinis eksperimento dalyvis yra individas, įlindęs į kapsulę ir pasiryžęs suktis aplink savo ašį stovėdamas ant specialaus, slankiojančio kapsulės pagrindo. Taip atliekami trys sup(k)imosi judesiai: besisukantis individas, siūbuojantis pagrindas ir pati arka.
Pirmuoju ir, tiesa pasakius, kol kas vieninteliu lankytoju tapo pats Gabrielius. Po taip vadinamo tobulo supimosi ciklo, 11 h 17 min. 6 sek., iš kapsulės buvo ištrauktas apsiblausęs Gabrieliaus U. kūnas, lemenantis neaiškius žodžius.
Išimtas iš arkos jis ilgam atgulė vietinės ligoninė palatoje, iš kurios išėjo vienišas ir nepastebėtas, lyg užkeikimą kartodamas nesuprantama frazes. Kaip bebūtų, savo elgesiu, savo supimusi, bepročio kalba ir mirtimi su šiąja, jis parodė, kad nesisupančiojo gyvenimas iš esmės nieko vertas. Ir šia prasme jo veiksmas gali būti prilygintas geriausiai žinomoms aukoms žmonijos istorijoje: Sokratui, Jėzui ar, nūnai, Neo. Apsuptas dėmesio eksperimento metu ir vienatvės vos ištraukus jo kūną iš kapsulės, Gabrielius U. savo veiksmu tarsi iššaukė: tiktai tai, kas supasi, laikytina tobula, išbaigta forma. Nors ir pats žodis ,,forma” – netinkantis ir žeidžiantis Gabrieliaus U. atminimą. Veikiau - ,,išbaigtu judesiu” arba, kaip būtų rašęs Gabrielius U. savo brandos metais, ,,išbaigtu supesiu ant įsisupusių Dievo bangų”.

*Skirtingai nei sakytinė kalba, raštas jį veikdavo magiškai. Greičiausiai dėl to, kad banguojanti jo rašysena turi supti ranką, kuri, ir tai neprieštarauja AM įsitikinimams apie nepriklausomą besisupančio būtį, anksčiau ar vėliau pasinerdavo į ekstazę.

Spindesys

Labai klampus tekstas, iš kurio man, bent jau, išsigrynina tai, kad kasdieninė gimnastika beigi kosmonautika taurina kūną ir sielą. Vienok esmingi ir giluminiai dalykai parodijuojami visai netgi neblogai. Nors mechanizmas galėjo būti ir paprastesnis, ir vis tiek veiktų. Jei ką - galima bus sukonstruot :)
0,8 iš 1
0,8 iš 1
1,5 iš 2
0,7 iš 1

Įvertinimas: 3.8

Si bilė Sibire

Labai gerai, kad turime ir intelektualios istorinės-fantastinės prozos su eseistine pradžia.

Įvertinimas: 2.8

speedo

Mintis dėl žodžių išsižadėjimo tokia zen'inė, bet Gabrieliaus supimosi teorija nepasirodė nei pernelyg juokinga, nei įžvalgi. Autorius nepersistengė, kad skaitytojas suprastų viską, ką jis nori pasakyti. Užtat supimosi kūrinyje per akis.

Įvertinimas: 1.9

pieva yra Jeržio

Kalba - melo šaltinis, mintis, vos įgavusi žodinį pavidalą, atitolsta nuo tiesos ir pan. - tai niekam nėra naujiena. Jungties su Dievu paieškos - dar viena nenaujiena. Taigi kas tai? Nenaujienų krūva? Turėjai idėją ir palaidojai ją po sluoksniais vatos.

Įvertinimas: 0

Vai

Nors pradžia ir labai primena esė, visgi tekstas atsako į savo paties klausimą.

Stilius kiek klampus, bet kai kurie pasamprotavimai verti dėmesio. Kvepia intelektualumu nebaigusiu formuotis. Neblogai.

Visgi, mane veikia subjektyvūs (ir nepalankūs) jausmai teksto eseiškumui, nors tai ir nėra esė.

Išvados: tekstas, kuris pats savaime yra siūbuojantis. Bet šiuo atveju tai toli gražu nėra puiku.

Įvertinimas: 2

atgal