Rašyk
Eilės (78158)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Ištiesiu ir sulenkiu

www.google.lt/enter
kazachstanas/enter

* * *

Ištiesiu ir sulenkiu. Sulenkiu ir ištiesiu. Kojas. Vėjas akių kampuose išspaudžia po ašarą. Viens, du, trys – šoku. Ir alkūnėmis srūva raudona uogienė.


Kyzylkumų dykuma – geltonodžio vaiko delnas, kurio linijomis tarsi uogos ritinėjasi sunkvežimiai. Viena iš linijų – iki begalybės progresuojanti tiesė. Kelias, kuriame sukasi amžinas gyvybės ratas:

Lyg už nugaros likusi praeitis, kuri blaškosi nenorėdama ištirpti užmaršty, veidrodėlyje atsispindėjo dulkių debesis. Už ir prieš jį – keli tūkstančiai kilometrų lygaus kelio, kuriame nėra nė vieno posūkio. Sunkvežimio kabinoje grojant Kazachstano liaudies terme muzikai, Omaro pirštai šoko ant lipnaus vairo. Cakt – prakaituotam bevardžiui atlipus nuo odinio vairo, didysis pirštas prilipo. Cakt, cakt, cakt. Tik smiliaus nėra.


SIDE A: Omaro akys mato, kaip priekinis stiklas lyg tarp pirštų byrantis dykumos smėlis pradeda tirpti. Jis jaučia, kaip į akis sumišusios su vėju pradeda plūsti ašaros, tuo tarpu virš vairo stiklas susilipdo į būrėjos rutulį ir pradeda rodyti visai ne ateitį, o praeitį:

Mažasis Omaras sėdi ant sūpynių. Iš languotų kelnių kišenių ištraukia dešimt uogų ir mauna ant kiekvieno nago. Po to deda pirštą burnon, ištiesia kojas, sulenkia. Deda uogą, ištiesia, sulenkia... Vėjas akių kampuose išspaudžia po ašarą. Viens, du, trys – šoka...


SIDE B: pramerkęs akis, Omaras pajuto, kad veidu teka prakaitas, o galva linguoja ant vairo. Nė nepakėlęs galvos, žvilgtelėjo į veidrodėlį ir išvydo, kad važiuoja prieš eismą. Tuoj pat pasuko vairą į šalį. Tačiau tuo pat metu, priešais važiavęs sunkvežimis taip pat išsuko iš savo kelio. Lyg smėlio laikrodžio viduryje susidurtų praeities ir ateities smiltelės, dykumos viduryje sunkvežimiai atsitrenkė vienas į kitą. Omaras, per praeitį rodžiusį priekinį stiklą, iškrito į, kupranugarių pamėgtus, spygliuočių augalus.
Vėliau jie sužydėjo  raudonomis, sultingomis uogomis.

Vėjas akių kampuose išspaudžia po ašarą. Viens, du, trys – šoku. Staiga ant smiliaus esantis žiedas užsikabina už sūpynių virvės ir nuplėšia pirštą. Sukdamas progreso nepažįstančius ratus, kraujas varva delnu, begalinės tiesės srovena dilbiu. Lyg rankas iki alkūnių būčiau panardinęs uogienėje, o pirštą lyžteltų jatagano ašmenys.

* * *

Renku www.google.lt/enter/supimasis/enter. Rašo, kad „ramus sėdėjimas ir žiūrėjimas į akis (į kelią) rodo susidomėjimą (gyvenimu), tuo tarpu supimasis kėdėje ar dairymasis – priešingą požiūri“.

Tik smiliaus jau nebeturiu.