Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





MYKOLO IŠRADIMAS

Mykolo išradimas

Sūpavimas ten darėsi įtartinas. Jis net visiškoje ramybėje jautėsi. Kėlė nepageidautiną grėsmę . Daiktai spinduliavo nerimą. Iš savęs. Tokį didelį, kad jo ūgio matuoklės sproginėjo, o specialistai, prižiūrintys prietaisus, negalėjo nustatyti priežasties. Jie tik skėsčiojo rankomis, neramiai blaškėsi po skydinę, nes pirmąsyk pavyko užfiksuoti faktą, jog daiktų spinduliuojamas nerimas - dvasinis.
Specialistai gerai žinojo, kad ten viskas, kas gali būti - įtartina. Ten gali sunaikinti orumą, daiktinius įrodymus, prismaugti, apdovanoti, suteikti titulą, kitaip  pasielgti. Ney ir neprognozuojamai.
Visą aplinką veikė nenustatytos kilmės supimasis. Įprasta, kad ten supasi, sūpuojasi, persisupa bet kas. Bet kur. Bet kuriuo paros metu. Bet kokiomis formomis. Niekas nenustebdavo. Visi atsiminė, kad vienas žmogus buvo apžergęs skustuvą.
Prieš skustuvines sūpuokles visiškai nublanko tas įvykis, kai aštuoniese besisupdami sulankstė vartus . Plieninius. Prie jau sulankstytų vartų prišoko dar penki ir juos sugadino nepataisomai.
Apie durų vyrius net nepatogu kalbėti. Jie remontuojami kasdien po keliolika kartų. Kai vienas elektrikas norėjo pasisupti ant lempos, jas teko grotuoti. Tačiau ši manija nedingo. Atrodė, kad tas procesas implantuotas kiekvieno gyvio smegeninėje.
Kiek besistengta sunaikinti procesą, tiek kartų patirta fiasko. Nes ten kiekvieną minutę, kas nors sugalvodavo naują supimosi būdą, išrasdavo naujas sūpuokles.
Bet kai daiktai ėmė spinduliuoti dvasinę energiją, sūpavimas darėsi įtartinas. Specialistai paskambino į policiją, prokuratūrą, ginkluotąsias pajėgas, kitas tą reikalą galinčias sustabdyti instancijas. Instancijų klerkai nesiėmė jokių priemonių. Ir teisingai. Jų instrukcijose nebuvo numatytas savaiminis sūpavimasis.
Jis turėjo kažką reikšti. Specialistai ėmė svarstyti: nejaugi kas nors sumeistraus laivelius. Tokius, kaip atrakcionų parke. Ir nuo ryto iki vakaro juose pasilinguodami... bet tada gyvenimas ten neteks jokios reikšmės. Tai kėlė beveik mirtiną nerimą, nors iš pažiūros gyvenimas virveno įprasta virvele. Iš pažiūros psichoneurologinės ligoninės pacientas Mykolas tradiciškai supo dubenėlį. Su sriuba. Plaukiojanti bulvė nesuprato, kodėl jaučiasi visai neblogai, nors Mykolas jos nepaima. Šaukštu. Mykolas nesuprato, kodėl jis supa dubenėlį, o malonumą patiria viena bulvė. Kažkas bandė iškviesti agronomo Šmukštaro vėlę, bet supainiojo vardus. Kaip visada. Tad į dvasių svečių būrį teko įtraukti Švonderį. Tarakonai kaipmat sulindo po grindimis: svečio kvapas buvo praradęs amą. Kvapas be amo, ne paslaptis, būdingas tik mirčiai. Tačiau šis pavojaus ženklas greitai perdengtas kitu. Eidamas koridoriumi Švonderis svirduliavo.Tarsi iš sūpynių išlipęs. Tarsi sūpuoklėse būtų gimęs.
- Koks absurdas, - pratarė Mykolas bulvei sriuboje. - Mano vaistus suleido jam. Injekcija, besisupanti bulve, pataikė į galvą. Ar rodys šiandien animacinį?
Bulvė piktai tylėjo. Galų gale neištvėrė:
-Į dvasiškai ydingus klausimus aš neatsakinėju.
Deja, Mykolas buvo susikoncentravęs į dubenėlio sūpavimo procesą, todėl neišgirdo pranašiškų bulvės žodžių. Užtat juos kuo geriausiai išgirdo Švonderis. Jis priėjo prie Mykolo ir kalė. Sprigtą į kaktą.
-Klausimų bus?- paklausė Švonderis.
Mykolas norėjo kuo uoliau įvykdyti įsakymą, tačiau nepajėgė sugalvoti jokio klausimo. Švonderis susierzino. Jis kyštelėjo ranką į sriubą, pasigavo bulvę. Stipriu paspaudimu sutrynė ją į košę.
-Oho! - sušuko nustebusi eksbulvė, - Supa kaip per žemės drebėjimą.
Tai dar prasčiau paveikė Švonderį. Jis ketino sugriebti ir suspausti Mykolo galvą. Šitas veiksmas atrodė negailestingai. Laikinai amą užspaudė daiktai ir nustojo spinduliuoti.
Neprognozuojamai koridoriuje pasirodė vyriausioji sesuo, kurią visi vadino Gailestingąja. Ji buvo žiaurumo ir taikos balandžio įsikūnijimas. Viename asmenyje. Tokia dvimoterystė. Gailestingoji be ceremonijų sugriebė Švonderį, sulankstė į keturias dalis, ištempė, surišo mazgą ir visi net aiktelėjo: svečias pavirto paprasčiausia gumyte plaukams rišti.
Susirišusi plaukus Gailestingoji išdidžiai iškėlė galvą ir pasuko vyriausiojo gydytojo kabineto link. Pranešti, kad viskas gerai, jam nėra reikalo kištis. Gydytojas buvo aštuntoji dinastijos karta. Septynios prieš jį vertėsi budelio amatu. Neverta stebėtis: kai jis imasi tvarkyti bendruomenės reikalus, supimasis tampa nevaldomu. Paskutinį sykį įgriuvo stogas.
Gydytojas klausėsi artėjančių  Gailestingosios žingsnių ir jo mintyse viskas aplink ėmė suptis. Jam to užteko, tad nutarė likti kabinete, niekur nesikišti. Beveik niekur.
Gailestingąją seselę akimis lydėjo Mykolas. Nutįso seilė, bet neatkibo nuo barzdos ir gražiai suposi.
-Bulvių koše, ar girdi. Tu pažiūrėk, koks Gailestingosios dubuo. Jei tave su lėkšte uždėčiau... Sužinotum, kas yra tikros sūpuoklės.
Košė labai išsigando: "Tu uždaryki skrandyje mane, kaip nakčiai karcery tave uždaro". Košės dainelė aplinką paveikė be galo įtaigiai. Daiktai neatgavo amo, nespinduliavo dvasinės energijos. Jie mirė ir negyvi stovėjo savo vietose. Specialistai atšaukė skambučius į policija, prokuratūrą ir kitur. Sūpavimasis prarado grėsmę.  Tik Mykolas buvo negailestingas. Pasivijo Gailestingąją seserį ir ant jos dubens uždėjo lėkštę su bulvių koše.
Po šio incidento buvo uždrausta maitinti pacientą Mykolą daržovių sriuba. Bet jis išrado sūpuokles makaronams.
Dubenėlis, kurį Mykolas sūpavo, paaukštintas į katiliukus.