rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

Tunų žvejyba

Jaučiausi taip, kaip jaučiasi žmogus, kuris per audrą laivu išplaukia į jūrą. Romantikos neieško, todėl būtų naivu manyti, kad jis plaukia sykiu su Magelano, ar bent jau Sueco piratų komanda. Bet tas žmogus žino, kur plaukia ir ko. Jis visada turi tikslą. Dažniausiai - kilnų, rečiau abejotiną, bet praktišką.
Jis netarnauja mokslui iš idėjos. Mokslas yra taip nusiritęs, kad klaidos neišvengiamos. Žmogus netirs nei vandens gyvūnijos, nei augmenijos ar dugno reljefo. Jis ruošiasi gaudyti tunus.
Tunai jo vaizduotėje ir vertybių sistemoje užima gana aukštą vietą, nes žmogus mėgsta tuno salotas. Su kiaušiniais, su majonezu, kiniškais kopūstais, raudonaisiais svogūnais. Su alumi. Suprantama, "Švyturio". Kas gali būti geriau už tuno salotas, apšlakstytas "Švyturio" alumi?
Iki pasieks žvejybos plotus, svarsto, kokio svorio konservų pakuotes trauks iš jūros gelmių. Norėtųsi didesnes, nors po pusę kilogramo, bet jis žino, kafd fortūna įnoringa. Fortūnos erzinti nevalia. Svorio reikalus pametėja apvaizdai ir keičia temą: svarsto, ar latviškus, ar lenkiškus, nes kitokių nežino, nėra pirkęs. Žmogus pasitiki pasauliu, kaip dera lietuviui, prisiekia sau, kad abu kaimynus karštai myli ir dėl tunų, kuriuos sugaus išneršimo gegografijos nustoja sukti galvą. Tačiau
neapsisprendžia, ar tunai turi būti savame padaže, ar aliejuje. Bando prisiminti skonį, varto liežuvį, jaučia, uodžia kvapą, galų gale prisimena fortūnos dėsnį ir paklūsta: gaudys mišrius - kokie tunai pateks į tinklą, tokių ir nepaleis.
O jūra supa laivą - lyg pašėlusi. Žmogui ima rodytis, kad žvejybos vieta jau čia pat. Iliuzijas į šipulius daužo vos ne pro nosį praskridusi žuvėdra, kuri liudija, kad krantas per arti. Tas žmogus netyčia pakelią akis ir pastebi pilkai juodą dangų. Be pragiedrulių. Debesys, panašūs į dideles tunų skardines, beveik cisternas, netgi labai dideles cisternas, daužosi vieni į kitus. Žmogus žvelgia ir mąsto, kurios skardinės nugalės - su aliejumi ar savame padaže?
Ir staiga jis pajunta, kad kažkas ne taip. Debesų kova nekelia nei estetinio malonumo, nei azarto. Paprasčiausiai pykina.
Jis nori eiti prie laivo borto, pažvelgti į bangas, bet negali: sūpavimas grąžina atgal kiekvieną į priekį žengtą žingsnį. Žmogus - pirmyn, sūpavimas - atgal, jis pirmyn - jį atgal... Taip mėtomas ir vėtomas, prisimena, kad turėtų imti ir apsivemti. Tai yra skaitęs romanuose apie jūrininkus. Pirmąsyk jūroje ir neapsivemti, tai tas pats, kas siuvėjui adata į pirštą neįsidurti. Be šito potyrio nepasijusi krikštytu jūrų vilku. Jis veržiasi prie borto iš visų jęgų, bet dar stipresnė jėga trukdo. Jis šaukiasi antgamtinių jėgų malonės, o jos negirdi. Jo valia palaužta - visiškai užsūpuotas: gera, pro akis lekia malonūs reginiai... Ir netikėtai viskas dingsta.
Stoviu baldų parduotuvėje prie beveik stebuklingo čiužinio, kuris viską gali. Tikiu, kad tas čiužinys į vietą sustatys apdilusius slankstelius, neužspaus kepenų ar inkstų, todėl išsimiegosiu, kaip žmogus. Būsiu sveikas, geros nuotaikos, net beveik naujas. Nusijuokiau pagalvojęs, kad pajėgsiu iš parduotuvės parsinešti krepšį su pirkiniais, o naktį nereikės taip dažnai keltis į tualetą. Apie tą čiužinį per televizorių vos ne legendas pasakoja. Tokia graži, tokia maloni moteris, kad atsispirti neįmanoma. Aš jį turėsiu! Galėsiu suvalgyti dvigubą, ne - trigubą porciją tuno salotų vakare ir į tualetą nespaus reikalas.
Nuosprendį pasirašė pardavėja:
- Šitas čiužinys kainuos septynis tūkstančius litų.
- Tai gal jis ne dvigulis, o kokiems šešiems asmenims? Jis tikrai taip stipriai sups?- bandau juokauti, bet pardavėja nenori.
Tas žmogus, kuris išplaukė žvejoti tunų, nedvejoju, nepataikė į žvejybos plotus. Tinkluose prisivėlė kilkių pomidorų padaže. Lietuviškų konservų.

Spindesys

O kur idėja visam šitam simbolizme. Na, plaukioji po supermarketą, na užsupa, na į topshopą užsuki. Vartotojiškos visuomenės pasmerkti neužtenka, reikia tamistos literatūros vartotoją pamaloninti. Na ir kas, pasakyčiau aš, ir nueičiau nusiprkt alaus. Ir lovos naujos reiktų, bet su pigesniu čiužiniu. Bo labai jau užveltai rašai. Migdo.

P.S. Baltijoje tunai lyg ir nesiveisia, taip kad lygiai tas pats šuva, ar latviški, ar lenkiški, ar prancūziški, tas pats šuva, žinok.

0,4 iš 1
0,4 iš 1
1 iš 2
0,4 iš 1

Įvertinimas: 2.6

Si bilė Sibire

"Jaučiausi taip, kaip jaučiasi žmogus, kuris per audrą laivu išplaukia į jūrą." - Jaučiausi lyg žmogus, per audrą išplaukiąs į jūrą. Toks būtų mano variantas.
Kalbėjimas nedžiugina nei ausies, nei akies. Jis, jis, žmogus, žmogus.

Idėja taip pat neveža. Išpūstas burbulas. Pasiturėkit tokius.

Įvertinimas: 0.9

speedo

Absurdo fantazija, bet nejuokinga. Feljetoniškumu užsibaigianti. Kalbėjimui trūksta žavesio, jei jau bandoma juo papirkti.

Įvertinimas: 1.4

pieva yra Jeržio

Senis ir jūra. Pasakojimas apkrautas griozdais iš atminties sandėliuko. Bandymas įmantriai pasakoti dar labiau viską sumaišo, o tada užsupa. Negyvai. Galbūt turėjo būti linksma, bet pamiršau pasijuokti.

Įvertinimas: 0

Vai

Padrikas tekstas.

O viskas prasidėjo nuo lieuviškos reklamos. xe Toliau sekė keistas ir tikrai nerišlus minčių šuolis iš svajonių į realybę. Man toks nesusietas tas šuolis. O viską užbaigė tragiška pabaiga.

Geras pasirodė tik pirmas sakinys. Bet kaip neretai būna, jis ištirpsta šiukšlių kontekste.

Išvados: silpno turinio ir stiliaus tekstas.

Įvertinimas: 0.4

atgal