Nežinau, ar verta komentuoti. Tie patys trūkumai, kurie buvo jau atrankiniame etape. Nesuprantu, ar Emvilkė tiesiog nesupranta, ką daro negerai, ar tai pretenzija į stilių. Jei stilius, tai prastas. Atsimenate tarybinį Mikę Pūkuotuką? Kuris savo dainelėse ir murmelėse trūkstamus žodžius lengvai pakeisdavo “pam-param”? Čia tas pats. Tik tiek, kad rašo ne mažo protelio meškiukas.
O dar kai visos tos akys, besisunkiančios iš šypsenų, ar savęs į save tikėjimas... Giliau net kapstyt nesinori. Emvilkės geriausias pasirodymas battle buvo Top16 – regis, aukščiau bambos ir neiššoks.

„А снится нам трава, трава у дома, Зелёёёёёёёная, зелёёёёёёная травааааа!“

Kažkas čia arba su linksniais, arba su ritmu, arba su manim negerai, skaitau n-ąjį kartą ir nieko. Kodėl staiga в кофе трава? Kabinėjimasis, aisšku, ir dar prasto lygio, bet neturiu ką pasakyti apie šitą opusą. Neatsiskleidė jis man, nesužaliavo.

я - старый и нервный человек. И больше всего меня раздражают:
шуршание конфетными бумажками в театре или на концерте,
Маргарита Дробязко и Повилас Ванагас,
а также написанная чушь.
Считайте это комментарием к данному стиху и попытайтесь найти эти три вещи в нем.

Jauki mirtelė, ir viskas dėl kūrinio! Oi, Maša! Geras battle tekstas – šiek tiek pokštas, šiek tiek deklaracija. Bet surašytas stipriai, akcentai sudėlioti. Tiesa, gal kiek šaižokas “и” keliauja per visą tekstą. Nors kita vertus, mintelė irgi šaižoka. Tik tiek, kad tokia nenauja, sakyčiau, mintelė. Kas ją atras pirmą kartą, pasidžiaugs. O kiti gal tik šyptels. Bet taip jau būna, kai eilėraščiuose pradedama dėstyti visokius samprotavimus.

Čia net ne eilėraštis, o visas kūrybinis manifestas! Patiko temos interpretavimas — lyg ir „ujut“, bet ir apie kažką žymiai svarbesnio. Nors, ties pačiu tekstu galima buvo dar padirbėt.

PS. Tikiuosi, Maša dar atsistos savo tekstams „ant kelio“, kitaip žlugs finalas :)

Я сегодня не визжу от восторга. Да, это уют, да, суворов под марининой, да, незачем разжигать камин.
Да, вот так взять и умереть,
чтобы не становиться на пути текста.

ну и зачем все это?