Nūū, Maša, nusprendei konkrečiai pabattlinti :) Ir dar pagal Majesto receptą – su dissais. Ir šauniai pavyko. Pasirodei iš netikėtos pusės. Nors tikrai neįsivaizduoju tetos Mašos skaitant šį tekstą garsiai :) Bet tai ir puiku.
Ech, nieko aš tau protingo nepasakysiu – viską ir taip žinai. Galiu tik dūšią išlieti: kaip sudėliojai eilėraštį patiko. Jokios monotonijos! Labai vietoj ta tiesioginė kalba (ar kaip pavadinti reikėtų?). Nors žodis “залет” užkliuvo. Žinia, toks turtingas reikšmių žodis. Tik kad pirma reikšmė, kuri trenkia į galvą – nuo “залететь” (pastoti, ta prasme).
O šiaip, pacituosiu Gerasimovą:

Гоните, братцы, вертолёт
Ведь я попала в переплёт
В безвариантный лестничный пролёт

Maša! Taip spjaudėsi, taip spjaudėsi, o va ką išspjovė. Paminklą tau, prie Puškino Saškos.

Чаво, чаво...Живу я тута...
Маша побьет любого Сашу, а не побьет, то все равно одолеет. Отдаю предпочтение легкому слогу.

Aha, елка ушла в наряд, а подарки переплелись. Arba aš kažko nežinau, arba žodis “переплет” nenaudojamas reikšme “обертка”. Žodžiu, tema nužudyta pačioje pradžioje. Eilėraščio idėja – grynas anekdotas, nevertas tuzino eilučių. Bet ką aš čia: eilėraščio net nėra. Lorpex, dirbk su technika. Net jei turi ką pasakyti, reikia dar ir mokėti tai padaryti.

Uff. Toli dar čia iki gero darbo, stilius kaip tų neva juokingų spaminių mailų, kur klausiama vieno, atsakoma apie kitą, bet gal čia tik mano subjektyvios asocijacijos, nesiginčiju.

Попал ты, батенька, в переплет. и злые родители тут не помогут. На этот раз не все гладко и складно, и слова в скобках не слишком убедительны.