Oi, Žukovai! Man tavo bataliniai tekstai tiesiog Rigas balzams dūšiai. Gražus žaidimas. Ir tikrai įdomu skaityti – o ne “gal ir nieko... kaip rašykams". Džiaugiuos, kad yra šis battle, negaila net nepadarytų per jį laboratorinių!
Labiausiai man patiko tie idiomų perkūrimai – retas talentas. Klausyk, tu kartais ne punksas iš Sibiro? :) Tik pas juos ir mačiau tokį natūralų žongliravimą. Ir net tas pigus metodas – priešybių jungimas – čia puikiai išnaudojamas. Visa gerai, kas vietoj. O tu vietą jauti.
Į pabaigą gal šiek tiek pakyri battlintojų linksniavimas. Truputį per daug jų – pavargstu stebėtis ir atpažinimas nedžiugina. Kita vertus, sąžiningai pasistengiau pamiršti citatų šaltinį – ir tekstas vis tiek patiko.

Liuks, tikras „naryvas“, o dargi kamikadziškas — vienas vabalas prieš visus batlininkus. Ar priims kas nors iššūkį?

автор красиво снял сливки из первого тура и элегантно взбил их. получилось вкусное масло.

ŪŪŪ! Žinai, kaip girtuoklis vaikšto? “Горка-ямка, горка-ямка! А я горку обойду, а я горку обойду…” Neprimena tavo eilėraščio? O tu garsiai perskaityk – man net galva pradėjo suktis. Ir dar pauzes eilučių pabaigose išlaikyk. Dvigubas malonumas. Oi, reikia dirbti. Klausą lavinti. Gal ir gausis kas, bet dar ne šiandien. Lauksiu kitame battle.
PS Ir tas akis nuo akmens nuimk. Garbės žodis, rašai apie tragediją eilėraštukų apie “маленький мальчик и черная рука” stiliumi:

Девочка Маша сбирала малину
Ножкой она наступила на мину
Долго мне будут являться во сне
Те голубые глаза на сосне.

Tamsu čia. Nepatiko temos atskleidimas (jei jis čia apskritai buvo), iš tikrųjų net sunku įvardinti, kas patiko. Nieko, turbūt.

поле боя, кровь,
"черный ворон, что кружишься
над моею головой"
и глазки на камне где ветры пле/я/сали,
следование мотивам военной песни,
все это не слишком увлекает и привлекает, но по сравнению с первым туром - прогресс очевиден.
увы, соперник мне показался чуть сильнее и субтильнее.