rašyk.lt: Literatūriniai mūšiai (batlai)

Jis, žinoma, nesiteikė kalbėti,
klausyti, ir išvis ką nors žinoti.

Jis priklausė beveidžiams žvalgams,

tarėsi išmanąs žemėlapius. Bet juk
nežinojo kas čia per užuovėja.

Nebesijautė tikras dėl nieko -

jis priklausė beveidžiams žvalgams,
o kaip lengvai jie jį atpažino!

Tai suvokęs, jau klusniai ištiesė kojas.
Atsileido, įsiteikė į greitas jų rankas ir

akimirksniu buvo žieduotas.

Spindesys

Daug prozos, poezijos kiek mažiau. Aiškus pasakojimas, logiškos išvados. Skambėjimas nuvilia ir kai kurie nerasti (bet įdėti į dėlionę) žodžiai. Na kad ir įsiteikė (su labai dideliu pritempimu tinka, kalbėdamas taip niekad nepasakysi) į jų greitas (lėtas, raudonas, žemėtas ir taip toliau lygiai taip pat gali būt, o gali ir nebūt).

Įvertinimas: 3.3
Laimėtojas: Taip

Švelnus Jungas

Pavyzdingai atviras tekstas. Žaviuosi išlakiu, įtaigiu siužetu. labai gražus žiedavimas. Nuostabus minties plevenimas. 5.

Įvertinimas: 5
Laimėtojas: Taip

Maša

tiesiog geresnis. techniškai: daugiau meistriškumo.

Įvertinimas: 3.8
Laimėtojas: Taip

M0NTĖ

Labai nešvarus stilius, o tekstas labai jau proziškas. "ir išvis ką nors žinoti", "Bet juk nežinojo kas čia per užuovėja", "Nebesijautė tikras dėl nieko", "Atsileido, įsiteikė į greitas jų rankas" - vienžo, skaičiau kaip smetoninį "Winetou" vertimą:DDD

Įvertinimas: 2
Laimėtojas: Ne

puiku

Įvertinimas: 4.6
Laimėtojas: Taip

Novodvorskis

užkalbėjimas nuo lengvų nelaimių

širdingoji akimirkų gundytoja
sulėtink visus mano filmus
gal nebeatrodys žemiški

žieduotųjų paukščių užkalbėtoja
parodyti jiems teikis visus n-aukščius pastatus
gal neatsitrenks skrisdami

gėlininke ištiestomis rankomis
žiedlapiais primink sveik širdie
gal širdis iš tikrųjų pasveiks

lengvų nelaimių laiškininke, kur eilėraščiai?

mano paukščiai žieduotos jų kojos...

______________________________________________________
Katja apsižvalgė – nė gyvos dvasios. Net paukščiai, tikriausiai nujausdami nelaimę, nesiteikė pasirodyti. O ką jau kalbėti apie visus, kuriems ji parašė atsisveikinimo laiškus. „Tuoj nejausiu po kojomis žemės, - vėl pagalvojo. -Visuose eilėraščiuose tai reiškė tik skridimą. Arba šokinėjimą iš laimės. Tikriausiai aš kitokia – man tai visada atrodė kvaila. Viskas per daug priklauso nuo situacijos. “ Katja užsimerkė ir žengė kelis žingsnius pirmyn. Stiprus vėjo gūsis atsitrenkė į veidą ir nuskrido tolyn. Mergina neatsispyrė pagundai pažvelgti į priekį.
- Žinau, kur einu, - ištarė Katja ir, lengvai atsispyrusi, pradėjo leistis nuo n-aukščio pastato viršaus.
Jos kūnas krito žemyn, o Katja jautėsi kaip sulėtintame filme – laikas ištįso, o gal tai ji, gyvendama paskutines akimirkas, pradėjo greičiau viską suvokti. Katja lengvai ištiesė rankas ir nuskrido į širdį, didelę raudoną širdį iš raudonžiedžių gėlių. Kai žiedlapiai palietė jos veidą, mergina prisiminė savo gyvenimą.

Spindesys

Per daug prisirišta prie formos - tu-padaryk-todėl kad, gyvybė teksto dingsta. Atrodo "padarytas", o ne sukurtas. Magijos trūksta tokiam užkalbėjimui.

Įvertinimas: 3
Laimėtojas: Ne

Švelnus Jungas

Labai neblogas sumanymas ir labai puikus pavadinimas. Labai puiki pabaiga. Kiek suabejojau sandūra sveik širdie/gal širdis iš tikrųjų pasveiks. Per arti širdys, per daug jų vienoj vietoj. Subjektyviai. Ir dar tie n-aukščiai su "n" kiek bulvariškai pasirodė. Iškrito iš poetinio konteksto. 4,5.

Įvertinimas: 4.5
Laimėtojas: Ne

Maša

normalus

Įvertinimas: 3
Laimėtojas: Ne

M0NTĖ

laimėjai:) 2 strofoj 3 eilutė banaliai nuskamba, taip pat 3 strofoj 3 eilutė, bet eilėraštis net gražus:) vientisas, mintis vystoma aiškiai

Įvertinimas: 3.5
Laimėtojas: Taip

Įvertinimas: 3
Laimėtojas: Ne

atgal