Pradžia
Rašyk
Knygos
Rašytojai
Tekstai
Dienoraščiai
Įvykiai
Diskusijos
Rašyk
Eilės
(78094)
Fantastika
(2304)
Scenarijai
(641)
Esė
(1552)
Proza
(10908)
Šiukšlių Dėžė
(22270)
Vaikams
(2712)
Slam
(73)
English
(1198)
По-русски
(1697)
Po polsku
(369)
Konkursas
(27)
Paraštės Metai
(80)
Iš viso:
121913
Naujas kūrinys
Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.
Vartotojams
Jūs esate:
svečias
Dabar naršo:
23 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti
Pamiršote slaptažodį?
Registracija
Kita
Apie rašyk
Pagalba
Naujienos
Autoriai
(13177)
Rašytojai
Apklausos
Fotogalerija
Mūšiai
Nuorodos
Batlai
»
Dėlionių mūšis
Meniu
Etapai
Vertintojai
Taisyklės
Senesnės kovos
antanelis
apreiškimai
žvalgai
taip ir nepasirodė.
atsimerkusi įžvelgiau
tik raudoną lietų,
tą paskutinį jausmą,
tą gundantį prasidėjimą,
priklausomybę
nedvasingieji
spardėsi -
suvokė
paskutinio apreiškimo
kvailumą,
eilinį
aukštybių žingsnio
netikrumą
o žvalgai
jau nužengė,
pasveikino,
sugundė atsimerkti,
sulėtino
situacija jų rankose.
paskutinis statymas -
kas pasirodys,
kas jau pradėtas,
kam įteiksime
visus savo laiškus
tik lėtas žingsniavimas
***
Lietus
(ištrauka)
Katja
apsižvalgė
– nė gyvos
dvasios
. Net paukščiai,
tikriausiai
nujausdami
nelaimę,
nesiteikė
pasirodyti
. O
ką
jau
kalbėti apie
visus
, kuriems
ji
parašė
atsisveikinimo
laiškus
. „Tuoj nejausiu po kojomis žemės, - vėl pagalvojo. -Visuose
eilė
raščiuose tai
reiškė
tik skridimą. Arba šokinėjimą iš laimės. Tikriausiai aš kitokia – man tai visada atrodė
kvaila
. Viskas per daug
priklauso
nuo
situacijos
. “ Katja
užsimerkė
ir
žengė
kelis
žingsnius
pirmyn. Stiprus vėjo gūsis atsitrenkė į veidą ir nuskrido tolyn. Mergina
neatsispyrė
pagundai
pažvelgti į priekį.
- Žinau, kur einu, - ištarė Katja ir, lengvai atsispyrusi,
pradėjo
leistis nuo n-
aukščio
pastato
viršaus.
Jos kūnas krito žemyn, o Katja jautėsi kaip
sulėtintame
filme – laikas ištįso, o gal tai ji, gyvendama
paskutines
akimirkas,
pradėjo
greičiau viską
suvokti
. Katja lengvai ištiesė
rankas
ir nuskrido į širdį, didelę
raudoną
širdį iš raudonžiedžių gėlių. Kai žiedlapiai palietė jos veidą, mergina prisiminė
savo
gyvenimą.
Spindesys
Kursyvo apačioje esančio su tekstu susiet man neišeina. Antram posme du "umai" susipjovė, ketvirtam posme kiek per daug veiksmažodžių ir per mažai veiksmo. Grakštesnės technikos pritrūko. Kažką reiktų daryt su prieštaravimu žvalgai taip ir nepasirodė ir žvalgai nužengė. Bandoma spręst užduotį, bet nevisai pavyksta.
Įvertinimas: 3.5
Laimėtojas: Ne
Švelnus Jungas
Na, žavus toks. Erdvus minčiai ir interpretacijoms, abosliučiai nekaustantis ir nenurodinėjantis. Nelabai skoningas man - subjektyviai - tik "nedvasingieji". Bet tas sulėtinimas - labai graži idėja ir labai gerai ji čia išvystyta.
Įvertinimas: 4.8
Laimėtojas: Ne
Maša
įdomesnis, be abejo. originalus. techniškai - viskas super.
Įvertinimas: 4.5
Laimėtojas: Taip
M0NTĖ
Šis eilėraštis man pasirodė labai įdomus - žaidžiama istorinio konteksto galimybe. Nors yra netikslumas logikoj: "žvalgai taip ir nepasirodė", o kiek žemiau - "o žvalgai jau nužengė, pasveikino, sugundė atsimerkti, sulėtino situacija jų rankose". Čia aš nepagavau: pasirodė jie ar ne? Jei nepasirodė, jų nėra, iš kur žinoti, kad situacija jų rankose? Bet forma nebloga.
Įvertinimas: 3.1
Laimėtojas: Taip
dr
Idėjiškai tikrai stiprus daiktas. Tačiau kalba perenelyg "nepoetinė", kai kurie žodžiai patys save sušaudo (pvz "situacija")...
Nepaisant to paskutinė strofa pakerta.
Įvertinimas: 3.6
Laimėtojas: Taip
Mrr Drugelių Paišytoja
Paukštiška pagunda
Ne tuoj ir ne stipriai, iš lėto iš lėto
Pagunda žemyn nusileidžia – gal menama
Ir žemės trauka sukvailioja, kai lietūs
Prieš vėją ištįsta – žiedais į gyvenimą,
Palaimink, jei krisiu, atleisk, jei nejausiu,
Kaip laikas sugundytas trauko, ką statėme,
Raudonis pažvelgia veidan, juk tikriausiai
Ir vėl nežinau, kur einu. Gal sulėtinkime?
Ne taip greit, nebeliesk ir nežvelk taip lietingai,
Jei atskrisi – tai tik pavėjui ar laiškais
Atsispyriau – atrodo. Nekalbėk, aš laiminga
Tai pradžia. Nors žinau,
kad ir šitai praeis.
***
Autorius: innuendo
Lietus (ištrauka)
Katja
apsižvalgė
– nė gyvos dvasios. Net
paukščiai, tikriausiai nujausdami nelaimę
, nesiteikė pasirodyti. O ką jau
kalbėti
apie visus, kuriems ji parašė atsisveikinimo
laiškus. „Tuoj
nejausiu po kojomis
žemės
, - vėl pagalvojo. -Visuose eilėraščiuose tai reiškė tik
skridimą
. Arba šokinėjimą iš laimės. Tikriausiai aš kitokia – man tai visada
atrodė kvaila
. Viskas per daug priklauso nuo situacijos. “ Katja užsimerkė ir žengė kelis žingsnius pirmyn.
Stiprus vėjo
gūsis atsitrenkė į veidą ir nuskrido tolyn. Mergina neatsispyrė
pagundai
pažvelgti į priekį.
-
Žinau, kur einu
, - ištarė Katja ir, lengvai
atsispyrusi, pradėjo leistis
nuo n-aukščio
pastato
viršaus.
Jos kūnas
krito žemyn
, o Katja jautėsi
kaip sulėtintame
filme –
laikas ištįso
, o
gal tai
ji, gyvendama paskutines akimirkas, pradėjo
greičiau
viską suvokti. Katja lengvai ištiesė rankas ir nuskrido į širdį, didelę raudoną širdį iš
raudonžiedžių
gėlių. Kai žiedlapiai
palietė
jos
veidą
, mergina
prisiminė
savo
gyvenimą
.
Spindesys
Menama - kirtį reikia perkelt, kad rimuotųsi, problematiškas perėjimas iš antro į trečią posmą - reikia pasiruošus būt. "Sulėtinkime" - nors tu ką - iš ritmo krenta. "Sulėtinkim"? Bet - gražu. (Ir nekvaila)
Įvertinimas: 3.6
Laimėtojas: Taip
Švelnus Jungas
Va, čia tai karas. ir vienas, ir antras labai įdomūs, tik skirtingos silistikos. Viename vyrauja minties pvm, kitame - muzikalumo ir intonavimo pvm. Tebūnie šitas, et:(
Įvertinimas: 4.9
Laimėtojas: Taip
Maša
dėl meistriškumo čia tikrai pasistengta. Pakankamai banali tema skamba nebanaliai. Norėčiau, kad šitas eilėraštis laimėtų. Oi, matau trūkumus. Rimas ‘statėme / sulėtinkime’ neskamba man. Rimas ‘laiškais / praeis’ gal ir visai padorus, bet labai jau nuspėjamas. Norėtųsi stipresnes pabaigos. Žodžiu, laimėjo kitas.
Įvertinimas: 3.5
Laimėtojas: Ne
M0NTĖ
trauka, traukti - ištrauka, blyn - prinervavai:DDD 5 kartus skaičiau šitą IŠTRAUKĄ, kol radau žodį TRAUKTI:DDD Na, bet nesupykau, jei ką, deja, balsuosiu tavo nenaudai, nes - mintis eilėraščio nenuosekliai vystoma: negana to, kad pagunda leidžiasi žemėn (dievai nematė, nors be pavadinimo tai būtų klejonė), staiga atsiranda VAIKŠČIOJIMAS žeme. Vienžo, eilėraštis vystomas suveltai. Rimai - netikslūs. Ritmika šlubčioja.
Įvertinimas: 3
Laimėtojas: Ne
dr
"sulėtinkime" išmuša metrą, o pabaiga nusiseilėja. Tačiau yra vajė kokių gerų dalykėlių... Pirmas posmas puikus.
Įvertinimas: 3.5
Laimėtojas: Ne
atgal