Rašyk
Eilės (76079)
Fantastika (2223)
Esė (1523)
Proza (10696)
Vaikams (2580)
Slam (50)
English (1167)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





saulės disco

kartais pagaunu save
matuojantis praeinančių išraiškas
bandant įtilpt į kaimyno šlepetes
ar nutrintą tėvo švarką
įsliuogt į poeto išnarą
pabūti žmonos meilužiu -
gyventi kitus
daug įdomiau

bet dabar stoviu
nebesislėpdamas rūbuose
žodžių klostėse
bangų avelės subėgusios
laižyt saulėlydžio
grįžta jūron
kruvinais kailiukais

į kulną gręžiasi smiltlendrė
nė nekrusteliu
grožėtis - reikalas šventas
veidu slenka žalsva šviesa
matau tave šelmi
besislepiantį
už saulės skydo

ir tas porą sekundžių
galbūt kažkam kitam
norisi mane gyventi






Suicidisėja

Gintarinis ant sienos paveikslas – ten Klaipėdoj keltas,
Suklijuotą laukimą dviejų atskirtų pamatai.
Mes nežinom – žuvėdros netikros, kiek inkaras keltas.
Per mažai toks pasaulis tvarus, nes vanduo – pamatai.

Delfiniuką nuo kaklo mielai įkabinęs į plaukus...
Prasilenkt, kai vos spėjom basom – tu buvai taip arti –
Kaip inkliuzo meduj jūros žolės – nei skendus, nei plaukus,
Ir žvaigždžių uodegom vandenynų dirvonai arti.

Horizonte žaltys – nugalėk tartum pasaką skaičius,
Bet vien kruvinas ašaras spaudi, įbridus taškai.
Mano matrica tu, aš tik nykstantis linijoj skaičius.
Kur kabėjo ant sienos paveikslas – žiojėja taškai.