Rašyk
Eilės (76457)
Fantastika (2231)
Esė (1523)
Proza (10700)
Vaikams (2594)
Slam (50)
English (1173)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





balta

mergaite
kokios spalvos buvo
tavo plaukai


pameni
savo pirmuosius namus
ten žaisdavom su tarakonais
už ūsų
tampydavom katę

kaitra spigino net
pro langus vaikščiojom pusnuogiai
prakaitu apsipildami nuo vieno judesio

pasilypėjusi man ant pečių
bandei pasiekti

– kur
mama paslėpė saldainius


viską laikydavo metalinėse
dėžutėse su užrašais
– ant viršaus

kad nesusigaudytume
būdavo ir kitaip
batų auluose paltų kišenėse
tuščiuose kavinukuose

– kai ateis svečių
kad būtų kuo pavaišinti


bet nepastebėdavo
jei po vieną
tik katė pasaloje pritariamai mirkčiodavo
intelektualus gyvūnas
duodavom dešros kad užsičiauptų

tiek dabar
teištraukiu iš dingusių spalvų
atminties


neišlaikau pusiausvyros
viskas aplink pažyra krenta sukasi
suplasnoji rankomis tarsi burtininkė
keldama pūgą
kuopos makaronai
soda druska
Miltai–Jahu–Мука

balti tavo plaukai ant grindų
veidas
baltai apibirusios pėdos
tarakonas baltas
baltos dumplūnės karietoje

– ir kraujas, anąkart matei, kraujas
tie keli raudoni lašai
pameni ir tau
sekdavo tokią pasaką


*

betgi tai jau vėliau
kai bandžiau iššukuoti baltumą
iš katės
o tu priminei lyg niekur nieko

reikėjo švelniau
ne prieš plauką







Sugedusių barometrų metai

Vaiki,
Atsimeni pameldžiuos mindžikuodavai –
Spaudei meškerykotį apsimetęs aukšliautoju,
Ant nosies tūpdavo laumžirgiai kaip ant švendro.
Rugpjūtį kiaurą guminiuose sustiręs.
O ten toliau prie maudyklos mergaičių pabirę būdavo –
Sijonus parietusios nuo akmens ant akmens.

Suvis toji – baltapūkė, už visas bistresnė, labiausiai daili.
Neįprastas reiškinys, jaunojo žvejo žurnale neaprašytas!
Ir nepaaiškinamas sunkumas lyg visi pasaulio švininiai svareliai marškinių kišenėj sugulę.
Ežere tik ešeriukus lig rudens pradaužęs, prasikankinęs
Gailiesi dabar, vaiki.
Ar kimb kas – užklaustas praplaukiančios nuogalės,
Sakei – o kas tau rūp, kūtvėla velnių.