Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





mano brolis Pedro* arba alergija katėms

pro stiklą tuščiai
spoksau į melsvą dūmų sietyną
palubėj tupi kregždės
greičiausiai net netikros
bet jos sapnuoja
kaip skrenda pažeme
save sapnuoja

ne kokį melagingą lietų

iš tardytojo akių

išsiveržia tu parodyk man savo
o aš tau parodysiu
kaip juda lūpos
abiejų pakaitom
kaip tarp blakstienų eklektiškai nardo virpulys
kaip delne trupini granitą
jau tuoj tuoj prasidės
iš kur tu jo gavai vabalėl
zam za

ir štai tu įkalintas
negali pajudėti, tik štai prakaituoji
nesamą kaltę

kol tardytojas čiaudi be saiko
aš sėlinu artyn

prie duobės

pasiimti tavęs
pasiimti savo kačiuko
kurį čia ir įmečiau užverčiau žemėm ir
vandeniu užpyliau
ir šokinėjau šokinėjau
ilgai šokinėjau

*mano trečias brolis Petras






septintasis

„šveisk savo sielą
kaip žudikas šveičia savo peilį.“

1.
jau amžius kartojasi ta naktis ašmenimis tebešvysčioja
krenta durklas skersai žemės rutulį

tai ne sovijaus brolių laužas
geriau negu jį
tavo žvilgsnį prisimenu
tai gaisras žiežirbom tvyksi
ugnys žiebiasi ir banguoja
per mūsų abiejų kūnus
liepsnos bangomis ūžteli
kraujo žarijų skonis ant lūpų
pelenai

p r a s m e k
man sukuždi ištarmę

tiesiai į septintąjį ratą

2.
iškeliavau su tamsos piligrimais
nei žemėje nei po žeme
neradau to septintojo

kruvinom kojom
dykumų dyglius mindžiojau buvau
deimantų kasėjas ėjau
žaibu besišakojančiais tuneliais kitapus gal
rasiu saulę gal ji man parodys

bet nieko nėra gelmėse, viskas jau išgyventa
nei vartų gilyn į ugnikalnius, nei upių tik
vandenynas
jame
mirštančios alkanos žuvys

3.
nepamačiau kada
mano namus
žemė pasiglemžė

grįžęs radau
tuščią akiduobę pamiškėj
sustojau ant krašto
tie balsai ne žvilgsnis tai
o žarijos

viskas akimirksniu sakau
jie nespėjo pabusti
kaip kūdikiai lopšy saldžiai miegojo
krenta durklas skersai žemės rutulį

4.
ne pragaro ne dangaus
ne jų vis dar ieškau
tavęs
a t s i i m k