Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Kosminis gyvybės langelis

jei kada žiūrėsi tamson
galvą užvertęs
iki kol kaklas susirakins,
yra tikimybė –
pamatysi gyvybės langelį,
išdužusį,
besimarkstantį,
pavieniais duriančiais kvarco žėručiais
alsuojantį,
žyr žyrantį,
apsvilusių drūžių takus
lig sprindžio ilgumo
paliekantį.

čė laumės krymt ī žēmi, vakalieli.

o jei labiau prisimerktum –
pabirusį spingsulių kinkinį,
stipinus švytinčius
ir
tūkstančių bronzinių akmenukų
lūžgalius,
nesužvaigždėjančius.

čė laumės krymt ī žēmi, vakalieli.

nuo juodumos vyzdžiai kaip vinys –
aštryn pakaušy skausmas,
ir ta dangaus paklodė
švitriniu nuzu nuzulinta,
duonriekiu išgliaudyti visi šviesos ruoželiai.
po kiminynus išbarstytos
laumės
pirmom antrom aplink rikiuojas.
ei, piemeny
motutę laikas
laikas
išsirinkt.

ir tebūnie danguj
taip, kaip ir žemėj
viskas –

ɐᴉčšʞɹᴉʌšᴉ.






Salomėjos sapnas apie Jono Kr. kūną

mano pirštai
įkalinti tavo
apgamėlių rate
lakioja it laumžirgiai oda
tarytum galvos

nukirstos

ieškodami - - -

ir sustingsta galiausiai kur matos
artėjantys lietūs baltieji
ir juokdamies laukia
be skėčio lašų
tarsi krikšto