Moterys ir grybai nuvarė žmogų į kapus(?). Stiprus darbas. Gražus prakirpimas. Nenueita standartiniu keliu. Pamokantis. Patinka žodžių žaismas pavadinime.

Tarytum Šekspyras Hamleto lūpomis šnekėtų. Tikrai įdomus eilėraštis. Brandi gyvenimiška filosofija išdėstyta garsiausios pasaulyje dramos ritmu.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 2,5 balai): fantasmagorinis bėgimas nuo kasdienybės. Procesas spalvingas. Bet jo įprasminimas neaktualizuotas tiek, kad skaitytojui būtų aišku, kodėl norima ištrūkti iš buities į būties sferą. Turiu galvoje, buitiškasis intarpas pilkas, steteotipiškas ir be didesnių dramos užuomazgų. Žodžiu, proceso daugiau nei esmės aptinku. 1,8
naudojamos išraiškos priemonės, sportinis pyktis, azartas peštis (max 2,5 balai): pirma strofa toks truputį komiškas patosas. Galima nusiinterpretuoti iki išgertuvių grybaujant. Vienaragis galėtų fechtuotis. Jei nebūtų rožinis. Pastarojo kainos pabrėžimas dvelkia buitimi. O "kimšimas auksu" - klišė. Nepaisant fantazijos ir spalvų raiškoje, porinimas turi proziškumo prieskonį. 1,8 
balas ir išvada: vienaragiui sunku prasisprausti pro skylutę danguj. nebent vabalas prarytų. 3,6 pralaimi

[abiems priešininkams - tas pats komentaras, taip pat - balų neskyriau tyčia, tai dėl nuliukų nepurkštaukit]

Skaitau ir stebiuosi tuo, kad abu autoriai pasirinko socialinę-šeimyninę problematiką ir dar sugebėjo tą pačią leksemą pavartot, kuri tačiau - nėra temoje.
Beveik kutena įsivaizduoti, kad klonai, arba tarėsi. Na, kaip yra taip. Man nuo to tik lengviau - dėl tapačių elementų paprasčiau rinktis, kuris pastaruosius subtiliau perteikė (tą ir pasirinkau, be jokios abejonės, laimėtoju).

"Trupinėlyje laumės" naratyvinis karkasas - pernelyg sunkus. Taip pat nuvylė tai, kad pasirinkti tokie nelankstūs elementai. Ir nors kūriniui, ritminiu atžvilgiu, tai tiko, bet iš interpretacinės perspektyvos - suvardyti elementai, kurie nei įdomūs, nei ypatingi ir tuo labiau - lietuvių literatūroje tokie buitiškumai nuvalkioti iki nuobodumo. Ir sutinku, kad nuobodybė - taip pat gali būti estetine priemone, bet kūrinio autorius nepasistengė pasinaudoti tokia galimybe.

"Virtimo" autorius tuo tarpu žaidžia su skaitytoju: sukurpė pakankamai primityvų kūrinį, pasinaudojo tradiciniais mitologiniais kontekstais ir juos pateikė taip, kad jau nebegali kaltinti "čia taip primityvu ir paprasta", greičiau "minimalistiška ir subtilu". Vienu atžvilgiu smagu, kad šiame etape yra tokių tekstų, kurie atrodo išbaigti ir puikūs, bet tuo pačiu nujaučiu, kad patingėta iškelt sau pačiam tikslus, kurie svyruotų ties "šitam turėjau skirti daug pastangų" riba.

pirmos keturios eilutės mane apgavo - galvojau, bus įdomus poetiškas pasakojimas, deja, išėjo kažkoks karščiuojančio, šeimos užguito žmogaus slogutis, kliedesys.

loginės klaidos: lyrheras pradžioje ropoja, o tada sako, taip sėdžiu visą amžinybę... kažkaip nesijungia.


jei bitės, tai įniršusios (ne įniršę).

nepavykęs tekstas.

Beveik lygūs darbai iš pirmo žvilgsnio. Bet grįžus vėl ir vėl, šis laimi. Patinka, kad abu priešininkai turėjo gana originalias idėjas. Simpatiška baikšti stirna.

Netikėta temos interpretacija. Nors vertinimo balas žemesnis, tačiau nugali šis eilėraštis. 

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 2,5 balai): kraujas augina šviesulius – mintis tegul ir ne nauja, bet simpatiška. Kraujas kaip ir peilis – gerai (turint galvoje mūšio formatą). Dramos yra, bet kūrinėlis abstraktus, išvengiatis aštresnių kampų. Ir tai nevisada gerai. 1,9
naudojamos išraiškos priemonės, sportinis pyktis, azartas peštis (max 2,5 balai): basos pėdos baikščios stirnos – motyvai mažai tinkami urbanistiniam peizažui, MMA kovai ar inovatyviam eilėraščiui. Bet temos ir sąmanų fone turi teisę egzistuoti. Priešininką įveikia lygioje kovoje be taktinių gudrybių ar klastos. Nedidele persvara. 1,8
balas ir išvada: grybą pjoviau. nesisunkė kraujas. o vos vos skaudėjo 3,7 laimi

[abiems priešininkams - tas pats komentaras, taip pat - balų neskyriau tyčia, tai dėl nuliukų nepurkštaukit]

Skaitau ir stebiuosi tuo, kad abu autoriai pasirinko socialinę-šeimyninę problematiką ir dar sugebėjo tą pačią leksemą pavartot, kuri tačiau - nėra temoje.
Beveik kutena įsivaizduoti, kad klonai, arba tarėsi. Na, kaip yra taip. Man nuo to tik lengviau - dėl tapačių elementų paprasčiau rinktis, kuris pastaruosius subtiliau perteikė (tą ir pasirinkau, be jokios abejonės, laimėtoju).

"Trupinėlyje laumės" naratyvinis karkasas - pernelyg sunkus. Taip pat nuvylė tai, kad pasirinkti tokie nelankstūs elementai. Ir nors kūriniui, ritminiu atžvilgiu, tai tiko, bet iš interpretacinės perspektyvos - suvardyti elementai, kurie nei įdomūs, nei ypatingi ir tuo labiau - lietuvių literatūroje tokie buitiškumai nuvalkioti iki nuobodumo. Ir sutinku, kad nuobodybė - taip pat gali būti estetine priemone, bet kūrinio autorius nepasistengė pasinaudoti tokia galimybe.

"Virtimo" autorius tuo tarpu žaidžia su skaitytoju: sukurpė pakankamai primityvų kūrinį, pasinaudojo tradiciniais mitologiniais kontekstais ir juos pateikė taip, kad jau nebegali kaltinti "čia taip primityvu ir paprasta", greičiau "minimalistiška ir subtilu". Vienu atžvilgiu smagu, kad šiame etape yra tokių tekstų, kurie atrodo išbaigti ir puikūs, bet tuo pačiu nujaučiu, kad patingėta iškelt sau pačiam tikslus, kurie svyruotų ties "šitam turėjau skirti daug pastangų" riba.

štai čia jau poezija. gera poezija. ir nieko daugiau sakyti nereikia.