Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





spąstai

milžinas atskalūnas nežinojo šių vietų 
atklydęs kažkur iš šiaurės
niekada nesakė
prašyčiau, ačiū ar
pasisaugok
gal nemokėjo kalbėti
tik dantytą prarają verdavo
žirgui lokiui šernų vadai
įsimesti į skrandį
statinių alumi
suvilgyti liežuvį                       
tvenkiniais
malšinti troškulį

šleifas
suveltų debesų plunksnų
sutryptų aukurų

pievų vingiorykštėse
nugulusios vaivorykštės
dvi
susirėmusios pėdomis
plazdeno tarsi drugio sparnai
tarsi linguojantys spalvų tiltai
mergeles sūpavo
septynias
vienoje pusėje žiedo
septynias – kitoj
jų rankose
žaibų ietys trispyglės
paruoštos šauti lanku
į pievos centrą
kur kasos mergelių
lietaus upeliais
subėgo po Akmeniu
ir susismeigti į mirtiną juostą
virš Jo

milžinas atskalūnas nežinojo šių vietų
pakėlė Puntuką

čiaukšt!






Nepriversit

jau baigės magiškasis realizmas
girdėjome paukščius pro uždarytą langą
nesistebim, kad dvesia žiurkės ir tėveliai su mamytėm
meluoja mums į veidą
paikos devyniasdešimtųjų eilės bekūniai simboliai
taip, suvedinėju sąskaitas ir literatūrą
toks mano kūnas - meteorų spiečius,
alkstantis tikrumo

nepriversit būti radianto dalimi
čia jūs atstūmėt, čia jūs kvaili
neįsiskaitę
tai mano autoriaus intensija
nesupykit, kaltinkit ką norit,
bet svastikos nereiškia saulės,
taip medinės vyžos meilės