etapo simpatija. yra žalčkilpių, kuriose pasiklystama, nebeatskiriant katras ir kiek, bet norisi skaityt dar kartą. gražžžžžios ž. gal paklystu tose ugnelėse, bet taip juk ir turi būti. net jeigu apgavo, nuginklavo ir mane. nepamesta tema.

Baisoka ši žaltvykslė. Pasirodė ir iš karto puola. Dar ir smaugti bando. O štai horizontas taip ir liko kažkur už horizonto, nes tik jo paminėjimu šiame kūrinyje temos reikalavimų pasiekti nepavyko. Juo labiau, kad šeštoje eilutėje žodį "horizontas" pakeitus kitu žodžiu, kūrinio prasmė nepasikeis.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): pati mintis nenustebina. Turiu galvoje tą nuklydimo troškimą, akivarus, žabangas ir t.t. Intrigos prideda tas hmm reikalaujantis, šiurkštus tonas (jei galima taip išsireikšti). Toks brūkštelėjimas atšipusiu peiliu per aistrą. Būna ir suskausta. Bet tema įpinta, sakykime, daugiau ar mažiau standartiškai. 1,8
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): ritmika – ok. Emocija – ok. Bandymas nenusaldinti – ok. Įvaizdžiai pabodę kiek. Yra ir keistesnių vietelių ("garsu susižaloję žodžiai žviegdami", pvz.). 1,3
bendras balas ir išvada: tai žalčiai per žolę tai dalgis ant peties 3,1

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Šitas kūrinys yra valdovų rūmų metafora. Paimta daug dalykų, kurie savaime neutralaus krūvio ir pinta į vieną didelę pompastišką klišę.

jausminga, gražu, tikra.