netikiu šitom laumėm ir septintom kryžkelėm.

Toks pojūtis, kad šio kūrinio autoriui paskirta tema nebuvo įdomi. Surašyta iš reikalo apie laumes, nors jos prie reiškinio "žaltvykslės" nieko bendro neturi, kadangi laumės yra mitologinės būtybės, o žaltvykslė fizikinis reiškinys. Minima septintoji kryžkelė nesukėlė kokio nors efekto, nors tai turėjo būti kūrinio akcentas. Jei ten būtų paminėtas degtukų fabrikas, niekas nepasikeistų. Verdiktas: bejausmis pasakojimas, atsiradęs siekiant išsisukti iš nepatogios atrankos etapo temos.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): kūrinėlis toks "apie bele ką". Laumės kalbasi apie kažin ką, neviestos kažkur ir nelauktos kieno tai, horizontai tolimi (na aišku kad ne artimi), istorijos pavasario (kodėl ne vasaros?, pvz.), kryžkelė septinta (kodėl ne aštunta?, pvz.). dar neaišku ar būti patikliu yra gerai, ar trūkumas. 1,5
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): jaukus infantilus kalbėjimas. Fantazijos, originalesnės raiškos elementų mažoka. Na nebent "į rytus nuo vakarykščio buvimo" 1,2
bendras balas ir išvada: jei laumė nuo kopos nužengtų patikėčiau jog kryžkelės užsemtos 2,7

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Labai tapybiškas eilėraštis, rizikavai tokį rašydamas - kurdamas sceną visada save apriboji apkarpydamas galimybę suteikti kūriniui daugiau konteksto.

Jei pirma pusė susižavėjimo nesukėlė, tai antra pasirodė visai simpatiška.