priverta ant batų raištelių šio bei to. ilgi. panašu, kad kerziniai. pabaiga lyg ir nieko.

Trys pirmi - žaidimas žodžiais, kurį perskaičius išlieka pojūtis, kad buvo mėgaujamasi minčių chaosu. Ketvirta strofa - pati stipriausia kūrinio vieta. Užtektų tik jos, kad būtų susikurtas vaizdinys apie žaltvyksles ir horizonto siekį. Verdiktas - persistengta.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): va taip va – šiurkščiai, aštriai, nenusaldintai, urbanistiniame peizaže. Jei ne baskervilis besistiprinantis iš baimių indo būtų visai puiku. 2,4
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): yra fantazijos ir juntama įtampa. Tai ko reikia geram eilėraščiui. Na, yra viena kita keistesnė frazė (stuburu "brendanti" žaltvykslė, kvailių ugnies kibirkštys ar amžinas geismų skerdikas, pvz.).  1,5
bendras balas ir išvada: čia karas patikėkit karas – kai  nuogos pragaro damos šoka, apkabos neužteks 3,9

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Manau, kad autorius prakutęs ir rašyti moka, tačiau tuo pačiu manau, kad akiplėšiškai tingi parašyti ką nors daugiau, nei kino filmuose paplitusių literatūrinių vaizdinių puzlę.

perskaičiau kelis kartus, ieškojau, už ką galėčiau pagirti, neradau. lendančios į ausis fobijos, amžinas geismų skerdikas - komiškai skamba. o kur dar banalūs baimių indai ir minčių šoviniai.

beje, verta žinoti, kad eilėraščio pavadinimas irgi yra eilėraščio dalis, todėl į jį negalima žiūrėti atmestinai. įsivaizduokime knygą pavadinimu "Einu į taromatą, bet...". tokios niekas nė neatsiverstų.