patinka 'tamsos greitis'.
nepatinka 'palaidota draugystė', 'amžinas dėsnis', 'minutė svaigi', 'rieda akmuo horizontu'.
suprantu, kad būtini dėl rimavimo, bet tai įkalina.
gerai atskleista tema. pasidomėta žaltvykstėm. pabaiga gera. vienas stipresnių kūrinių etape.

Na  taip, dujos. Be jų nebūtų sočios ir pasitenkinusios tuo žmonijos. Tačiau be žaltvykslių ir horizonto pojūčio nebūtų intelektualinio tobulėjimo, nes šie vaizdiniai yra tarp tų, kurie skatina mąstyti ir siekti tikslo, būti smalsiu ir nepasitenkinančiu jau pasiektu. Štai tokie apmąstymai kilo perskaičius šį kūrinį. Mano akimis žvelgiant, jis yra tolokai nuo pirmosios tikrai laisvę kūrėjo mąstysenai suteikusios temos. 

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai): rizikuoju pasirodyti netašytas chamas, bet tos dujos pabaigoje tai, atsiprašant, bezdėjimą kiek priminė. Nepaisant to, kūrinėlis simpatiškas ir su pretenzija į egzistenciją. 2,6
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): už rimavimą respektas. Kiek nuvilia stereotipiniai įvaizdžiai. Bet gerai 1,7
bendras balas ir išvada: yra skirtumas kurion pusėn rieda akmenys o kurion verčiasi dujos 4,3

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Manau, kad autoriui vertėtų pradėti nuo nulio. Susirasti atskaitos tašką ir pradėt mokytis. Pažinti poetinę kalbą, ją įvaldyti.

eilėraštis, kuriam trūksta tik vieno žingsnio iki gero, tik nežinau - pirmyn ar atgal.

šitas mūšis esą ---> yra (aišku, tuomet nesirimuoja);
rūkas kils kuriame ---> kils rūkas kuriame (pasikeičia ritmas).