Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Netikėtumas

Vos pajutau kaip žaibas trenkė.
Ties smilkiniu čiurkšlė lėta.

Iš pardės tądien nešiaus silkę ir medaus,
o eina sau, aš mirt buvau visai nepasiruošęs.

Ir pargriuvau į ten kur žydres skynėm -
su smėliu susimalęs molio griovyje.

Sudavęs niekšas tuoj į dangų rovė.
Stebiu nematančiom akim:
Gal lis, nelis. Kokia galia!
Tik man vienodai, vėjas - kuklus vagis.

Kiečiausiai širdžiai dūris tas pakenkęs,
yra kaip įspėjimas ir žinia,
kad pavirtau žaltvyksle
suirs vien kūnas, o siela - ne.

Maniau, senatvėn angelai lydės.
O horizonte ant takelio pasveikins kerubinai!
Bet ši mirtis lyg gniaužtai amžinos jaunystės!

Nebliaukit! Nereiks Šopeno!
Kai nutrupėsiu lapais ir žiedais
Ir Užupis užmirš, nes sode juodą kapą
vaiduokliai naktį pils.