tema ne žaibai. jiems dėmesio skirta daugiau. negi bus suklaidinusi kvietimo nuotrauka? nepatinka, kad žaltvykslės virtusios audros žaibais, karo išraiška. jų prigimtis kitokia. tas vaikas neįtikina.

Kaip pagrindinė tema buvo pasirinkta drama su būtinu tragizmo elementu - karas, vaiko išgyvenimai dėl netekčių. Tačiau šis eilėraštis yra prozoje, gana ilgas ir skaitant atsiranda deja vu pojūtis, kad visa tai kažkur jau skaitei. tema tikrai ne nauja, todėl buvo būtina sukurti tokį tragizmo jausmą, kuris nustelbtų "kažkur matyto, kažkur girdėto" pojūtį. Deja, to pasiekti nepavyko.

mintis, temos atskleidimas, požiūrio originalumas (max 3 balai):  atrodo, jog kūrinėlyje pernelyg daug miglos ir abstrakcijos. bandoma kurti grėsmės nuojauta, įtampa, emocinis fonas. ir tai nėra blogai. bėda ta, kad dramos priežastys pateikiamos labai jau aptakiai. nesuspindi originalumo spalvomis ir pati kūrinio idėja (glaustai apibūdintina kaipo liūdna našlaičio dalia). ok, tema yra (tiesa, labai jau ant lėkštutės patiekta), emocinis fonas sukurtas už tai 1,2
raiška, naudojamos meninės priemonės (max 2 balai): patosu kvepėjo. kuriame celofanas atrodė kaip svetimkūnis. besitrankantys perkūnai ir žaibai inovacija nekvepia, kas be ko. 0,9
bendras balas ir išvada: jei slėpsiesi už horizonto net vaikai neras 2,1

Mąsčiau, kaip čia tuos taškus paskirstyti, skaitant netapačius kūrinius, kurių neriboja griežti raiškos reikalavimai ir numanomai skiria individualus kūrybinis bagažas. Nusprendžiau susikoncentruoti ties skirta tema, sugalvoti konkrečius, universalius kriterijus jos atžvilgiu ir pagal tai vertinti. Tad svarbu suprasti, jei tau skyriau mažesnį balą, nei kitiems, tai dar nereiškia, kad eilėraštis pats savaime nėra unikalus ir vertingas, ar net subjektyviai ir arba objektyviai geresnis, nei kūrinys, kuris gavo aukštesnį įvertinimą. Skyriau kūriniui po balą, jei:
- įskaitysiu kūrinyje žaltvykslės-klaidintojos vaizdavimą, konkrečiai to nepaminint, arba nuo klasikinės tautosakos nutolusią sąvokos interpretaciją.
- Kūrinyje nebus kalbama apie gamtos veiksnius (audros, lietūs ir pan.). Nebus žodžių/sąvokų: pelkė, ežeras, atspindys vandenyje, dangus, miškas, medžiai, gūdus miškas, karas, kova, pasiekiamas ir nepasiekiamas horizontas, rankos, ugnis/ugnelė, žiežirba, jonvabalis.
- Žaltvysklė vaizduojama ne kaip tik gamtinis ir arba mitologinis reiškinys, o personifikuotas subjektas.
- Jei neminima nei žaltvykslės, nei horizonto nugalėjimas, tačiau pastarieji perteikti kitomis literatūrinėmis priemonėmis (taip, tikrai taip).
Taip darau, nes manau, kad kiekvienas, kuris šiuos aspektus išpildė - vertas patekti į kitą etapą vien už temai skirtą dėmesį ir pastangas nestereotipizuoti užduoties, net jei jo literatūrinė raiška šlubuoja.
Penktą balą skyriau autoriaus gebėjimui sukelti man estetinį pasigerėjimą, malonumą. Tai visiškai subjektyvu ir neginčytina.

Mūšyje yra kitais kūrinys iš panašios perspektyvos. Ar autoriai tarėsi?

Naratyvinis eilėraštis - įdomi ir potencialo turinti idėja,  tašiau šo minusas - visos pagrindinės eilėraščio dramatinės alelės ir naratyvo aspektai galėjo būti išdėstyti trečdalyje, autorius verčia skaitytoją gromuliuoti melodramą, kuri nėra originali ir arba įdomi.

priminė Alvydo Šlepiko apsakymą apie liepsnojančią lapę.

ten, aišku, daug talentingiau parašyta.