Rašyk
Eilės (72139)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





žuvėdai

parnešk, prašau, žuvelės uodegą.
parneški neskustą - nesigviešiu auksinės.

pridėsi galvą - nuprausiu rasą nuo kaktos
ir poilsį nuraudusiam surasiu.

jei pilvą dar, pripurkštą ikrų dovanoms,
septynias užgaidas išpildysiu.

parnešk, prašau, žuvelę nekramtytą,
parneški - meilės nestokosiu.

o tu vis laiškus svetimkalbius,
tinkle per klaidą užsilikusius.

kaupiu kaupiu juos jūromis irkluojančius,
apgaudama šypsaus (ne parsiduodu),

už ašaką, žuvim aplipusią,
kaipmat iškraustyčiau atgal.






bus dar

kiniu dalinomės, bet
mitologinius jaučius
pagirdę ne iš gero
svetimų kiaulių ganyti
išėjom namuose
šviesų negesinę
[kad dar sugrįžti galėtume]

iškasė išplovė mus iš
sãvo krašto - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - -

tanku, bjaurybės, parjosiu