Pykit nepykit, bet žuvingos šiaurės vaizdais (kurie man asmeniškai labai prie širdies) ko gero irgi ne vienas jau persisotino. Eilius atrodo toks.. "pažįstamas. super". Ir už tai, nepaisant gero kalbos stiliaus ir ritmingos formos, įspūdį palieka silpnesnį. Kitas dalykas - kad ir prie temos tik vos vos prisiliesta. Nežinotum, apie tautų kraustymąsi net nepagalvotum. Tai berods tapo lemiamu kriterijum.

Kas kliūva: pirmiausiai tas -šiu/siu. 1-4 stulpeliai truputi monotoniški, nevisi tarnauja atkleidimui.

Kas gerai: gražiai perteiktas jausmas, kuriuo pasitinkami svetimtaučiai. Tinkamas pavadinimas, gražus, europinis sulyginimas, nors ES jaučiama tik iš toliau.
Geras darbas.
Poroje pasirinkimas - sunkus.

temos interpretavimas šiek tiek gilesnis nei oponento, bet visas eilėraštis perkrautas žuvimi, kad kartais atrodo, jog čia poema žvejams. garbės nedaro eilutės "parneški - meilės nestokosiu", "pridėsi galvą - nuprausiu rasą nuo kaktos" ir t.t. akis bado akivaizdus mot. giminės propogavimas. yra perrašomų vietų, kurios, laikui einant, gali imti pūti kaip žuvų galvos.

Tema interpretuojama naudojant transformuotus mito elementus. Labai taikliai pavartotas laiško  motyvas: kutūrų maišymosi simbolis.

Pirmi du posmai – tai tikrai labai įspūdinga įžanga... nesupratau pavadinimo: žuvėdai (švedai) ar žuvėdrai??? (turbūt antrasis)...
ašaka aplipusi žuvimi – tai eiliaus perliukas... daugiau gražu, bet jau labai suvelta, bet vis kažkaip maloniau ir stipriau...

Pirmiausia kritikuoti. Pirma - kam tie skiausteliai su patikslinimu? Ar nepasitiki savo skaitytoju? Antra - (ne taip griežtai) kliūva man tas asmens pasikeitimas į vienaskaitą gale. Logiškas, taip. Gal per staigus. Ypač turint galvoj, kad pabaiga jau savaime netikėta (ir žavi!). Dabar girti - labai geras temos sprendimas. Konkretus, tvirtai suręstas kūrinukas, pabaigoj išmušantis pagrindą iš po kojų, bet už tai iš tų, kurie užsilieka kažkur galvoj. Taigi.

Tas "iškasė išplovė mus" asocijuojasi su priverstiniu išvykimu, tremtimi, karais ir panašiai. Nelabai asocijuojasi su ES. Asocijuojasi su Odisėja. Ne tiek su kraustymusi, kiek su laikinu išvykimu, su noru grįžti.

Gražus darbas, forma gal kiek geresnis už priešininko. Apsisprendimas sunkus, bet priešininko atskleidimas patiko labiau.

deje, bet tai tik gražus vaizdelis, kuriam dar toli iki tikro ir tvirto eilėraščio. pernelyg akivaizdus duotosios temos interpretavimas. kalba nestringanti, tačiau iki galo nesuvokiami eilučių kirtimai ir kėlimai. geriausia dalis šiame eilėraštyje - paskutinė eilutė. tVanku, bjaurybės, parjosiu

Taupus. Nieko nereikalingo. Nebent dalių skyrimas galybe brūkšnių. Vėlgi, ištempia ironiška pabaiga.

Gal kiek per didelė abstrakcija, kalbėjimas apie nieką... tie jaučiai tą abstrakciją ypač didina... :)