Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





savos

o jų visų ir neiškratysi iš savo drapanų,
beveik pamiršti – kai užmiega,
grieži dantį – kai keičia gyvenamą vietą.

niežuliu kraustosi iš sūrių Baltijos pažastų,
aplankydamos Alpių tarpkrūtį,
į vynu laistytą tavo kurpaitę.
(tik vėl nesiskųsk, kad tu vienakojė)

o pasikeitus istoriniam klimatui –
į tankų Suomijos miškų peruką,
prie pat ežeringų tavo akių.

nuo nugaros ant pilvo,
palei gėlą kraujagyslių raizginį,
lagaminais trankydamos tavo kantrybę.

purtykis nesipurčiusi,
gers tavo kraują ir kels niežulį.
juk neparduosi kaimynams, visgi savos.






Kinų kvartalas. Balti piligrimai.        (ramybę atneš)

Tylus tapai, Yoši . Bene širšių gertuvėj prisiveisė?
Klausimus prarijai dar nė nežinodamas - teisus buvai, 

Klydo žiniai, baltų piligrimų pavasarį skelbę. Ir mes, Yoši,
Klydom, skyles lupdami, veltui saulę akligatviuos sėjom.

Tamsūs, Yoši, jųjų veidai. Tikėjimai tamsūs, veltui
Moterys kubilus tempė, kempines miroj mirkė -

Juodi jų randai, sakom - rykštės. Po oda įaugusios.
Tyli, Yoši. Nelaukei? Sako, tos skylės, kur kadaise

Jauni dar iškirtom, smalsumo, to nuodo,  širdin pasigavę,
Jau didelės, Yoši, užaugo. Sako, jau kupetos skruzdžių

Iš anapus namus persikėlusios - klydo žyniai, Yoši. Klydo -
Tamsūs tie piligrimai, tarsi velnio lizdus barzdose įsipynę.

Batai suplyšę. Naujus siūlėm - neėmė. Sakė: šitais užgimę
Šitais ir pareisim, kai gyvenimą kulnim užminsim. Matai, Yoši -

Per ryškūs buvo žvaigždėlapiai, kai žyniai kerais smilko, skelbė:
Bus baltaveidžiai, vardų neištarsit, smėlio upėm per šalį tekės,

Ramybę atneš... Nėra. Nesišypso jie, Yoši. Akys tuščios, o smėlio
Plaukuos prisivėlę. Tik plaukuos. Gumulais. Bet ne to aš čia, Yoši,

Žinai, už virvių jie tempias namus:  žemėpačius, lietų. Ir Jūrą.
Girdi, Yoši ----------------Jūrą--------------------------- Neklydo.