Rašyk
Eilės (78168)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Paleistuvė. Nepasiektoji.

O Liza Bona, nepaliestoji,
Platūs tavo priemiesčių klubai,
Amarais aplipę (žema, man rodos).


Kadaise kita buvai, Liza Bona,
Kai dar jaunas nuo varpinės bokšto
Pro pirštų skyles į pietryčius žemėn dairiausi.

Maža man dar rodeis, švarias dar šlaunis nešiojai:
Nykščiai tarpukeliuos strigdavo.


Vėliau ilgas kojas užauginai,
Jūrmyles vėjais išpynei,

Padugalėm Vilnių pasiekdavai:
Gražiausio ieškojai.
Pavydo ieškojai, o Liza Bona.


Dabar tavo kelio duobutėj užmigęs
Iš toli jau regiu, Liza Bona,

Gražūs tavo priemiesčių klubai,
Amarais aplipę (žema, man rodos)

Iš toli regiu, taip ir lik - iš toli -
Liza Bona, nepaliestoji.






***

Pro šalį bėga medžiai - iš gaisro,
Tik aš sužadintas aistrų
Į liepsnos pusę traukiu.

Lyg geležinis vilkas į jūreivių šalį,
Į tolimiausią kampą karalystės,
Garsu ir aidu prasiskverbt bandau
Dar sykį.

---

O kapitonas laivo šiandien daug negerė,
Todėl akylas ir betarpiškas -
Neduoda kelio.
Prisišvartavusį mane,
Srovė į bortą tranko

Ir suprantu -
Aš tik keleivis tarpgalaktinėj kelionėj
Ir nuo vienos žvaigždės ligi kitos
Mane vis naujas, vis kaukėtas pažas lydi.

Pažvelgęs išorėn vidaus, vėl pastebiu,
Jog saulė dar vieną egzotišką man rytmetį ištraukė
Iš bulvių maišo -
Buvau jį juodai dienai pasilikęs...