Rašyk
Eilės (77193)
Fantastika (2259)
Esė (1534)
Proza (10802)
Vaikams (2629)
Slam (65)
English (1189)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





* * *

Stoviu ant kranto, debesims besiskirstant namo,
su žemėlapiu, paukštį klaidinančiu.
Po kojom – Karpatai,
Kantabrija priešais,
į nugarą pučia naktis.
Kiek akys užmato –
vien liepos alėjom
iki pat horizonto tolyn,
žaliai nusileidžiantys laiptai, maži tvenkinėliai,
žąsis,
aptingus nuo kepintos duonos
ir sraigės kelionė skersai
man pro batą.
Trečiasis ledynmetis viską nušluos.






flora ir fauna. nupenėti atstumai

laikas nuo laiko griūdavo
kremliaus bokštai
trupėjo pikaso pavardės

ir indėnų tomahaukai atšipdavo

kalbėjo žmonės -
gyvena tokia žaliuokė
pienais apvarvėjusi
už ana to kampo

būdavo ateina koks pašlemėkas
riebiai nusikeikia
ir išbarškina

bet sužaliuodavo
atželdavo iš kelmų

smegenys buvo artimos
tiek pasturgaliui
tiek dešinės kojos mažajam

bet va ėmė ir nusipenėjo
iš gero gyvenimo

taip ropliais ir išropojo medžiai
kilometrinius atstumus