Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





mirties tobulumas

ne viskas dar prarasta -
štai grumiuos visu savimi, dantimis ir nagais už gyvybę
prieš neteisingai per dideli priešą -
akimirkomis pagalvoju apie kvailai iššvaistytas,
nurašytas aštuonias ankstesnes savo -
kaip gerai būtų jas turėti dabar -
kai kiekvieną sekundę jaučiu
kaskart vis didesnį ir naują
skausmą
štai nuplešia ausį, pilvą iškanda,
dantimis, didesniais negu mano
nagais, kurių žymiai daugiau,
jie vagoja mano kailį ir odą
sparčiai plėšo mane į skutus,
traiško kaulus
vis mažiau sveikų lieka vietų
bet ne viskas dar prarasta -
dar drąskausi ir kandžiojuosi kiek galiu, kniaukiu ir kovoju
iš paskutiniųjų
už paskutiniają
akimirkos aiškeriagystėje regiu kaip
pirmoji, antroji, trečioji, na ir kitos ten
sėdi ramiausiai linksmiausiai sau
ir joms nusispjaut ant mano kančių šią akimirką
jos apgirtę nuo amžinybės lengvumo
nuo pabaigos svaigulių
jos tiesiog mėgaujas nerūpestingumu, jos sau čilina
o aš jaučiu kaip degti imu ir tuo pačiu krečia šaltis -
išgirstu žmogų tariant -
- Mirtie, škac!
Lieku priešo pykčiams, nagams ir dantims atsitraukus -
vis dar arenoj kovos, bet užsimerkus matau kaip
randuosi pamažu jau kitur - mane tapo kažkas šalia tų aštuonių
ir taip tobula -
vien tik palaimingas gerumas -
jaučiuos pagaliau pilnas
ir užbaigtas.






Rūkų šalies vagabundai kas ketvirtį mėgaujasi svetingu kampu ir vakaro istorijomis

Oi, nejuokink, Kačiūki!
Pilvas plyš, ant grindų privarvės.
Fosterių taksas savo ausies
Atsikando kartu su numestu pusryčių kaulu?
Pats matei?
Na gerai.

Manęs paklausykit tuomet.
Nepatikėsite, bet...

Šiandien Karnabi gatvėj
Vienišą varganą pelę prie grindinio prirėmiau.
Toji,
Prieš nutekant gyvasčiai trapiai mano dantytais nasrais
Ir susimaišant su sultimis skrandžio,
Sušvokštė:
              /Stabmeldys...
              Žarnyno, skonio receptorių vergas... /

Net paspringau:
              /O tu dvesi dabar kieno garbei!?
              Kas tau, šlykštyne,
              Prasmė!? /


Brangūs draugai,
Klausykite, ką išgirdau aš į tai –
Gryną ereziją,
Kaip kad kava ar vynas šio stalo būtų nuodai.

              /Saulė ir poezija
                          po... ja... /


Cha cha cha!