Personifikuotas katinėlis. Nori, kad šeimininkė matytų visą žudymo grožį, o ji vis dingsčių atranda to išvengti Nelabai supratau: smūgis - iš kur? Katės - labai tylios žudymo mašinos. Labiau gal tiktų šuolis? Monologas su ta neklystančiai švelniąja turėtų kilstelėti kūrinuko autorių į kitą etapą.

a) mintis (max 2 balai): pavadinimas gal perdaug sufleruojantis. o mintelė man simpatiška. daugiau švelnumo nei mirties, bet lai... 1,9
b) perteikimas, raiška, įtaigumas (max 2 balai): subtilu, jausminga, švelnu. norėjau daugiau aštrių kampų, bet ir taip neblogai. 1,8
c) santykis su užduotimi, dėmesys originalumui (max 1 balas): katytės jos, katytės - ne tik murkia bet ir nagus galanda. 0,8
bendras balas ir įspūdis: jei kas nors žiūri sentimentalius filmus, dar nereiškia, jog nemoka žudyti. 4,5 

Keistas kreipinys į žmogų. Kodėl katė kreiptųsi į žmogų apskritai? Ypatingai katė tokiu žvilgsniu. Juolabiau - apie savo medžioklę. Katė tik leidžia žinoti, jog tai geba. Nesu kačių ekspertas, bet jaučiu kažkokį emocinį disonansą, tarsi nebuvo daugiau apie ką rašyti, kai nuotrauka tokia charakteringa - kur vidus, kodėl viskas apie išorę? Kai pagal tokias nuotraukas kuri eiles ir kalbi apie tikrą kačių gyvenimą, taip ir pradedi gaminti vaikų eilėraščius.

Pradėjau skaityti ir maniau, kad taip puikus eilėraštis. Tada mane nuvylė pabaiga.

"dažaisi prieš veidrodį, dūsauji
žiūrėdama
sentimentalius filmus."
pastumdyt eilutes