Dienoraštinis stilius , na taip - vienintelis tokio tipo kūrinėlis etape, bet tik tiek - nelabai sudomino, nors bandymo sufantazuoti kažką tai - yra. Dvikova vienpusė, priešininkas "sudreifavo" , tad lieka tik pasveikinti su pergale :)

Nors užduotis išpildyta, intriga išlaikoma iki pat pabaigos, bet ta pabaiga nesunkiai nuspėjama, o ir pats tekstas per daug jau paprastas. Dienoraštinė forma dar labiau pabrėžia mokyklinį teksto lygį. Priešininko nėra, taigi, prieš akis - kitas mūšio etapas.

1. Batlo užduoties išpildymas, istorijos atskleidimas (2 balai): užduotis imta ir išrėžta taip tiesmukokai Aistės žodžiais pabaigoje. bet pati istorija tai su primityvumo ir infantilumo prieskoniais. 1,0 
2. Užduoties interpretacija, siužeto originalumas, įtaigumas (1 balas): mutantai šlitinėjantys po mokyklas apsimetę vaikais - ko gero, peržiūrėję keletą popigių siaubakų atrastume nesunkiai. jau buvau beapsidžiaugiąs, jog kvepia pikantiška meile tarp merginų, bet ėmė ir įsipainiojo mutantai. 0,5 
3. Kūrinio technika, vaizdingumas, išbaigtumas (1 balas): pasakojimas gan paprastutis. tiesa, tas naivumas turi kažkokio žavesio. 0,5 
4. Bendras įspūdis (1 balas): stypsodavo mokyklos šokiuose susigūžusi  žmogysta iš 10b - "mutantas" šaipėsi chebra. pasirodo buvo vardu Aistė.  vėliau lyg į gulbę išaugo. 0,5 
balas": 2,5

Dvipramiški jausmai, kuriuos labai lengva susumuoti. Parašyta neblogai, bet siužetas tarsi autorius pats dar vidurinėje mokykloje, bet ne į pabaigą, o kažkur viduryje. Norisi dagiau kažko ekstravagantiško, jei jau mistiško, tai tokio, kas įtrauktų. Aistė kaip Azazela - neįtraukė.