Nėra išsiskiriančios minties, haiku "stuburo". Antroje eilutėje pavartotas nuosaikus "šiek tiek" nugesina tekstą.

vizualus, nors pirma eilutė skaitosi painiai

Pernelyg erdvus, taip, jis lyriškesnis, nei kad priešininko, bet būtent tas lyriškumas koją ir kiša. Trūksta energingo emocionalumo.

Šabloniškas, standartinis.

vientisa, bet visai nieko.

Labai, netgi tiesiogiai buitiškas, keista žodžių konstrukcija "puota skani".

apsitraukęs keistomis metaforomis, nors logika yra išlaikyta

Primena dabar dažnai rodomą komercinę reklamą, kažkokio valiklio. Tai vienu metu ir minusas ir pliusas - priartina prie temos, tačiau įnirtingai baksnoja ne poetiniu nūdieniškumu.

Pilin? Kokion pilin bliam? Smėlio pilin? A ko tada po puotos? Kokios išvis puotos? Ir vis dėlto tai įdomiau. Te 3.

svyra ir nusvyra