Rašyk
Eilės (78158)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





ambališkiausiems

Robertas Švarcas:


kažkada jaučiausi didesnis,
gražesnis, geresnis,

kažkada pasakiau, jog jam
dar toli ligi mūsų.

kažkada buvo vakar,
o šiandien - žiūrėk -
jis praaugo mane
ir mano draugus.

o šiandien - žiūrėk -
jis šypsosi, valo
nuo lūpų ledus

ir nesako - valgyk gražiai,
o pamoko, kaip tą daryti,
nesako - kovok prieš sistemą,
tik - žiūrėk, atsirišo,
leiski, užrišiu
batus.

žiūrėk, būtent taip
jis po truputį moko
savo vaikus

ir šią pragaištingą akimirką aš suprantu,
jog dar augti ir augti
man
augti ir augti
man
ligi jo

nes nesu
nei skinhead'as,
nei tėvas

nesu.






(ambalas baronas samedi)  Roberto Kvarco transformacija

kriaušės krito
sulig arbūzais

jadvyga kvarcienė žinojo
ten dažnai šlapinasi
kaimynų berniukai
o jos senis
nėra auksinis

neužtektų kojų
rankų pirštų
surokuoti mėlynėms
patinimams

bet jadvyga jį mylėjo

prieš vidurnaktį
žengdavo į garažą
išlupdavo iš rankos atsuktuvą
ir guldydavo mylimąjį
į švarų patalą

šiandien
ėjo trylikta para
kai jadvyga nebuvo pravėrusi
garažo durų

- kas bus
  tebūnie- tarė sau
  ir švariai nusiplovė
  rankas

atbėgus kaimynų berniukams
senis jau gulėjo po kriauše
jam iš kišenės
riedėjo varžtai

- robotas - suriko vienas- robotas

iki vakaro
senis buvo išrinktas

nuo tada
užgrojus kaimynų VEFui
jadvyga sakydavo

- pabudai ir tu
  mano meile
 
  pabudai