Rašyk
Eilės (78168)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pepe Lota. O galėtum

o galėtum būt tikras poetas,
iš tų, kurie vaikšto į suokalbį,
ir kurių moterys
(ypač jaunos mergaitės)
nusirašo eilėraščius į užrašų knygutes,
mintinai mokosi, deklamuojasi sau patyliukais

o galėtum būti tikras poetas,
juk beveik kaip poetas atrodai:
juk nei miręs, nei gyvas, tik girtas,
ir bokalas vis slysta iš rankų, o akys
užpiltos lyg upės

o galėtumei būti tikras poetas,
bet nebūsi -
šaudai tuščiais šoviniais, nesvarbu,
ar tai karas, ar moterys,
ar eilėraščiai

o jei visą tiesą sakyti,
tai pasenus tu prekė,
tu nulis, tu niekas -
toks metas






Pepe Lota. Laukti neprailgo

Pepė, ta su
dryžuotomis puskojinėmis
laukė tėvo ant kranto

pilnaties monstras laižė
pirmutinius deguto
nutekėjimus

šitoks kartumas!

kaip spjovė į žemę
ir aplaistė vargšę
strazdanotą būtybę

kur ne kur
atklydo senas jūreivis
prasmirdęs Maskovskaya
ir pagalvojo:
„Blin, nu tai pepė irgi moteris!”

Puskojines rado išmėtytas
ant auksaspalvio kranto.

Būna.