Ho ho ho... Regis, taip pasakė Senelis Šaltis Klausas, prieš įgriūdamas į kaminą...
Vienu žodžiu, laikas pradėti galvoti apie itin tolimą šių metų ateitį ir planuoti fantastų fantastišką susibėgimą, kuris vyktų mano sugriuvusiame vienkiemyje, Biržų apylinkėse, 2012 metų Liepos mėnesį, kažkurį tai savaitgalį.
Asmeniškai rekomenduoju Liepos 13-15 dienas. Kodėl? Todėl, kad penktadienis prasideda fantastiška trylikta diena, o į susibėgimą infiltruotiems poetams tai nereiškia nieko gero.
Sočiai vietos palapinių stovyklai, vos už dešimties minučių kelio keturi ežerai, du parkai ir vienas draustinis. Teritorija apsupta sodu ir plačiais kviečių laukais. Artimiausias kaimynas už 400 metrų, bet jis tomis dienomis bus akinamas ir kurtinamas ypatingomis technologijomis. Taip kad vieta pakankamai nuošali destruktyviai bei konstruktyviai veiklai.
Vieta kol kas įslaptinta dėl savaime suprantamų priežasčių, komandų navigatoriai gaus koordinates paskutinėmis dienomis.
Iš anksto tuo rūpinuosi, kad paskui nebūtų "ai, aš va šį savaitgalį planavau į Taliną, Helsinkį ar Egiptą...". Patarimas - neplanuokite tomis dienomis nieko, išskyrus RFVS 2012 :)
Tū by continued.
[pataisyta]
Liko pora savaičių iki liepos 13-os. Ta proga visiems komandų Navigatoriams nustatomas oficialusis kelionės tikslas (juo gali naudotis ir kiti, bet tai daugiausia, ką jie gali.)
Taigi, Biržai...
Visi tikriausiai jau pasitikrinote žemėlapiuose, kad Biržai - toks nekaltutis taškelis, kurį lengva pasiekti via Pabiržę. Kadangi dauguma kelių susikerta taške ties Pasvaliu, jūs visi būtinai pravažiuosite Pabiržę. Nebent pasuksite absoliučiais šunkeliais, na bet tada Dievas jums tepadeda...
Ruožas Pabiržė - Biržai.
Šiame ruože, po kaire kelio puse (turint galvoje, kad jūs atlėksite iš Panavėžio pusės) pastebėsite įdomią rudos spalvos rodyklę "gamtos paminklas Karvės Ola".
Kelias yra žvyruotas ir netolimoje praeityje netgi PERžvyruotas, taip kad jo būklė daugmaž tragiškai normali. Sukite į tą kelią ir važiuokite juo laukais, kol dešinėje žvyrkelio pusėje pastebėsite fenomeną - ASFALTUOTĄ aikštelę su stendais, tualetu ir keliomis pavėsinėmis. Tai nėra privati teritorija, todėl sukite į ją, apsistokite ir jau galite manyti, kad didžiąją kelio dalį įveikėte.
Apsistoję toje aikštelėje galite padaryti du dalykus - nueiti apžiūrėti Karvės Olos (kurios neoficialią istoriją rasite po šiuo pranešimu), arba skambinti man telefonu ir pranešti, kad jūs jau atvykote.
Antruoju atveju teks palaukti dar 6 minutes, kol atvažiuosiu jūsų palydėti į galutinį tašką.
Jeigu bus važiuojančių autobusais, galite išlipti dviejuose taškuose - Pabiržės stotelėje arba Biržų stotyje. Abiem atvejais skambinate ir laukiate "extraction team".
P.S. nėra svarbu, kelintą valandą atvažiuosite, pasiimsiu kad ir vidurnaktį. Jeigu kam rūpi oficiali stovyklos atidarymo valanda, tebūnie 15:00 .
Kadangi praeitais metais mes gana puikiai prasisukome su maisto produktais, šiais metais nieko nekeičiame. Savo maisto vežtis nereikia, nebent norite nustebinti kitus savo patiekalais (kaip kad Flax su savo skrudinta duona, niam niam...) . Turėkite tik kažkokią minimalią pinigų sumą bendram katilui (tarkim, 20 Lt žmogui turėtų pilnai pakakti toms dviems - trims dienoms).
Ir, žinoma, palapinės. Kol kas tiek, dėl mano telefono vairuojantys bei važiuojantys atskirai registruokitės asmenine žinute.
---
Karvės Ola.
Oficiali istorija teigia, kad ten tiesiog nuobodžiai prasmego karvė.
Neoficialūs šaltiniai byloja, kad senovėje ten stovėjo ūkininko troba, penki tvartai ir visa tai buvo apsupta neįveikiama 6 metrų aukščio tvora su bokšteliais. Atvažiavo vokiečiai ir pabandė pasinaudoti objektu kariniais tikslais. Nepavyko. Ūkininko mat būta labai kieto ir jis vokiečių neišsigando. Tada vokiečiai labai supyko ir sugalvojo gudrų planą - sukalė medinę karvę, prigrūdo ją iki viršaus TNT ir pastatė ją prie vartų. Ūkininkas susižavėjo karve ir įsivežė ją į savo kiemą, norėdamas pamelžti. Tada vokiečiai spustelėjo nuotolinio valdymo mygtuką ir...
Na žodžiu, sprogimo būta tokio baisaus, kad išmušė 5 metrų gylio duobę, tris požeminius ežerus, dar porą pašalinių ertmių, kurias šiuolaikiniai speleologai vadina "natūraliomis", o sodybą iškėlė į kosmosą, kur ji ir pasiliko. Sako, kad ūkininkas ir po šiai dienai medinę karvę tebemelžia.
Tai tiek.