Rašyk
Eilės (72564)
Fantastika (2178)
Esė (1694)
Proza (10236)
Vaikams (2466)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 153 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Prasčiausia mano skaityta knyga yra...? Taip jau nutiko, kad perskaičiau Daivos Vaitkevičiūtės "Pasimatymas su žudiku" ir pašiurpau. Kokį mėšlą (atsiprašau labai už tokią leksiką, bet kito taip gerai tinkančio žodžio sugalvoti ...
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-04 17:15
Valkas
Pagaliau rimtesnė diskusija.

DĖMESIO!!!
Netikiu, jokiu būdu netikiu, kad bet kokia šioje temoje paminėta knyga kada nors pralenks šitai. Tas daiktas vadinasi "ESU", autorius - Petras Šatkus. Kiek gūglinau, jis seniau yra rašęs detektyvų, dalyvavęs kažin kokioj veikloj, bet va 2012 metais nusprendė išleisti šį tą nepaaiškinamo.

Tai apsakymų rinkinys (gan storas), išleistas pagal vieno marginalaus Lietuvos politiko užsakymą. Ant knygos višelio - to politiko nuotrauka. Bet įdomiausia ne tai: knygą rinko, maketavo ir redagavo pats autorius, darė tai maikrosoft wordu, ir garantuotai nežinodamas jokių leidybos taisyklių. Šriftai, teksto išdėstymas puslapyje, paraštės - sumėtyta bet kaip, ir prisipažinsiu: viena yra matyti tokį dalyką kompiuterio ekrane (kai kas nors persiunčia failą ir paprašo paredaguoti, nes nemoka), visai kas kita - kai tai yra knygoje, atspausdinta, tarp kietų viršelių.
Rašliavoje begalė visokeriopų klaidų - gramatinės lipa viena ant kitos, kas antrame puslapyje galima rast neteisingai surinktus žodžius (visi mes kartais netyčia nuspaudžiam klaviatūroj šalia esančią raidę, bet ten tokių atvejų pilna), skyryba, ypač kas liečia kabutes ar tiesioginę kalbą, tvarkyta tikrai ne pagal lietuvių kalbos taisykles.

Bet formalieji dalykai toli gražu nėra baisiausia. Prašom, žemiau pateikiu kelias citatas (niekas netaisyta, kopijuoju iš elektroninės knygos versijos. Taip, yra net ir tokia):

Šiandien didelė šventė. Šlama vėliavos. Labai gražu. Visi
džiaugiasi. Čia mūsų Tėvynė. Nuo Biržų, kur atsiveria
smegduobės, iki Palangos, kurios krantus skalauja Sarmatijos
jūra. Šešiasdešimt keturi tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Ir
nė vieno kvadratinio metro daugiau. Bet ir to per akis. Žemė
vis tiek susitrauks, o miškus vėtros išguldys, ežerai ir upės
išdžius. Dabar tokios stichinės nelaimės. Dangus su žeme
susimaišė. O mūsų ar užjūrio sinoptikai nieko gero nežada. Bet
gerai ir taip, kaip yra. Jei nieko netrokšti, užteks, kiek turi. Juk
mūsų tik trys milijonai: lietuviai, rusai, lenkai, totoriai, čigonai
ir kitos nacionalinės mažumos: kinai, vietnamiečiai, vokiečiai
ir anglai. Visiems po vieną kvadratinį metrą žemės, miško ar
ežero. Džiaugiamės. Visi sutariam, tačiau kiekvienas gyvena
sau. Bet džiaugiamės ir mylim savo valdžią. Ji ne tik gera, bet
ir dosni. Per tokį vilties premjero paskelbtą sunkmetį vis
tebemoka pensijas ir pašalpas. Jei nebūtų valdžios,
nežinotumėm, ką garbinti ar mylėti, kaip gyventi. Tačiau
labiausiai džiaugiuosi aš. 
(5 psl)

Ir tokia maniera - visa knyga, "apsakymas" po "apsakymo". Dar kelios citatos:

Kas ko to norėjo, tą ir gavo. Naivuoliai ir mulkiai jiems
padėjo pasiekti tikslą, o kai atsipeikėjo, jau buvo per vėlu.
Laimės traukinys nudundėjo tolyn su visomis viltimis,
svajonėm ir lūkesčiais. Negi dabar kariausi prieš savo tautą?
Kad ir norėsi, nelabai ką tepasieksi. Dabar visai kita situacija...
Tapom sudėtine blogio imperijos dalimi. Tos imperijos, kur
klasta, purvas, kraujas ir ašaros. Bet apie tai mažai kas kalba...
Mes garbinam ne save, o kapitalistinio pasaulio demokratiją ir
laisvę. Na, o jei tiksliau... garbinam pinigų maišą... Ir sakom,
jog tai didžiausia vertybė... Ir kitos nebus... Argi ne taip, pone
Orintai? Ir jūs norit, kad aš prisidėčiau prie jūsų kompanijos...
Negi manot, kad jau nebemąstau... Ir apakau... Netgi nieko
nebegirdžiu... Neturėjau savo praeities idealų... Turėjau, pone
Orintai... Aš nepasikeičiau... Idealai irgi nepasikeitė... Jūs
akivaizdžiai matot net iš kambario interjero... Suvokiat iš
kalbos... Bet patarsiu... nesibaiminkit ir neieškokit priešų...
Tikrovės vaizdų nepakeisit... Nėra nei laisvės, nei demokratijos
genijų, kuriems galėtum ant galvos uždėti laurų vainiką... Bet
jei koks nors kandidatas į tokius genijus atsirado, neieškokit
jam auditorijos ir tribūnos, kad būtų pagarsinta dar viena
apgavystė ar melas... Praeities dar niekas neužkariavo ir
neužkariaus, kad ir kaip ją smerktum ar teisintum. Esatis, kur
kas baisesnė... Ir aš tikrai nesiruošiu jos ginti... Nenoriu, kad
šios tikrovės vaizdai būtų amžini...
(47 psl)

Gyvenimo reklama skirta tik mulkinti. Ji lyg
politikų kalbos, kuriom sunku patikėti, jog bus geriau negu
žada. Dažnai atvirkščiai... daug blogiau negu tikėjaisi...
Gyventi ne tik labai didelė prabanga, bet ir kvailystė.
Priklausyti nuo kieno nors malonės irgi kvailystė.. Laukti ko
nors irgi kvailystė. Kada gi prasidės laimės sezonas?.. Bet tik
ne kerštas kam nors už ką nors... Būkime taikūs ir laimingi...
Kerštas tėra emocinė paskata veikti... Beveik lyg neapykanta,
kuri irgi skatina veikti... Jei kas norit susipažinti su šiuo
pasauliu, užsukit prie parduotuvės... arba ant kalnelio... Bet ar
nepašiurpsit iš baimės nuo šios tiesos, kaip kas mato šį pasaulį
ir ką mąsto?.. O būtų dar siaubingiau, jei kas išgirstų, jog tai ne
kalbančiojo mintys, o besiklausančio slapti troškimai, kuriuos
slėpė ir bijojo, kad jie išvystų dienos šviesą... Bijojo... Bet
sužinojot, kokie esate... Praregėjot... Nuo akių nukrito skraistė,
o nuo veido kaukė... Deja, antrąsyk neatgimsi... Bet geriau
vėliau negu niekad. (101 psl.)

Visas tekstas - kartais dialogais paįvairinamas ir į "apsakymus" suskaidytas minčių srautas, dažniausiai be jokio rišlumo, kartais su praimušančiomis "jie mus skriaudžia" ir "pasaulis ritasi bedugnėn" nuotaikomis. Baisiausia, kad tai nėra šizoidiškas svaidymasis intertekstais (kaip šiuolaikiniame esė) ar emocijų genezės analizė, kaip kai kurie postmodernistiniai tekstai. Tai yra vieningos tematikos žodžių kratinys, lyg žaidimas asociacijomis - "politikas"-"vagis"-"pinigai"-"atlyginimas"-"duona"-"tėviškė"-"mama" ir t.t.

Kartais atsiranda veikėjai, be jokio tikslo kalbandys vienas kitam tuos pačius ir tuos pačius teiginius apie pasaulio supuvimą, kartais išnyra paburnojimas ant šiuolaikinių politikų arba pabėdavojimas a la "Buvo vienas didvyris.... bet žmonės jį nuvertė... Niekas jo neįvertino... dabar mes kenčiam..." (citata išgalvota), turint omeny tą, kuris ant viršelio.

Ir - taip, jau turbūt pastebėjot: visas tekstas parašytas trumpais, kapotais, keturių - penkių žodžių sakiniais, su begale daugtaškių. Matyt toks sakinys geriausiai atitinka autoriaus gebėjimą išlaikyti dėmesį ties vienu objektu (keturios ar penkios sekundės, kaip tos mitinės ausinės žuvelės).



Grynai savišvietos tikslais siūlau kiekvienam norinčiam susirasti šitą knygelę (pagūglinkit, yra kažkokiam mirštančiam resurse. Norint parsisiųsti reikės registracijos), kad pamatyti, jog Stravinskytė toli gražu nėra blogiausias dalykas, atsitikęs Lietuvos grožinei literatūrai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-04 12:14
Mylista sutinka su viskuo
Mano perskaitytų blogų knygų top 3:
1. Daniele Steel - "Užkietėję viengungiai". Pasikartojantis, bukinantis pasakojamas, kuriame viskas yra tiesiog nuostabu iki šleikštulio. Personažai iškirpti iš popieriaus. Klišė ant klišės. Knyga skirta neišsilavinusiai sentimentaliai moteriškai auditorijai, atlieta iš pigios lengvai vartojamos medžiagos, kruopščiai pritaikyta greitos emocinės masturbacijos poreikiams. Parduota virš 1 milijono kopijų.

2. Andriaus Jakučiūno "Lalagė". Nebūtų siaubingai bloga knyga (būtų tik šiaip labai bloga), jeigu neturėtų pretenzijos. Tekstas daug kur primena atsitiktinių žodžių kratinį ir skaitytojas jame turi ieškoti prasmių, intelektualinės ir estetinės gelmės, stebėti Didžiojo Kūrėjo minties-neminties vingius ir persigalvojimus. Galima būtų užskaityti kaip eksperimentą, kaip įnovaciją, jeigu toks pats jovalas jau nebūtų tūkstantį kartų virtas. Nėra daug žodžių ar vaizdų klišių, bet visa knyga yra skausminga mąstymo būdo klišė, kai neturėdamas ką pasakyti, autorius sako bile-ką, kaip įmanoma nesuprantamiau, tikėdamasis, kad tame nesuprantamame tekste skaitytojas įžvelgs gilią filosofinę ir estetinę mintį.

Į klausimą kam lygu 2+2 Jakučiūno knygoje  atsakymas būtų toks:  "apmąstymuose iškentėjęs, bet gaivališkai geldamas pats savo sielą transcendentinės būties lapelių spindesyje, pakvietęs savo tarnę paknopstom skubėti, nes bijojęs dar kartą nusivilti persvarstytų rezultatu ir troškęs aptarti, jei tik galima aptarti tokius dalykus, galiausiai nusprendęs išgerti iki dugno su rūgpieniu sumaišytus saldžius nuodus, kurie, gal būt, tik tą dieną, tuo konkrečiu momentu ir nebuvo nuodai, o tik kūrėjo sielos gaižulys ... ir t.t. it t.t. "

Knygos leidimas, berods, paremtas Lietuvos kultūros ministerijos.

3. Petras Griškevičius "Partija ir kultūra". Šita knyga yra tarybinės brandaus socializmo ideologijos klišių rinkinys, išleistas 1985-tais metais. Šiaip, būtų gal net ir puiki, originali knyga, jeigu būtų sukurta iš niekur, tiesiog iš žmogaus fantazijos. Pavieniam žmogui būtų labai sunku sukurti kažką panašaus, nes visas žodynas, išsireiškimai, minčių dėstymas yra sovietinės biurokratijos civilizacijos daugelio metų kūrybos produktas. Tuometinis Lietuvos vadovas tik kaip papūga pakartoja visas tas klišes, neįdėdamas absoliučiai jokios nuosavos minties. Man buvo gėda ir skaudu skaityti tą tekstą, suprantant, kad ir aš pats esu gimęs ir augęs tame užguitame pasualyje ir neišvengiamai jo paveiktas.

***

Kad būtų atsvara visiems tiems aukščiau pasakytiems negatyviems žodžiams,  štai keletas neblogų autorių ir knygų, kurias neseniai perskaičiau:

1. Moteriška literatūra - Daniel Glattauer "Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys". Virtualiai užsimezgusios meilės istorija, maloniai ir lengvai skaitoma, labai įtikinanti (gal būt, paremta tikru susirašinėjimu).

2. Eksperimentinė literatūra - Dave Wallis "Only lovers left alive" - mokslinės fantastikos knyga, parašyta 1964-tais metais, be didelių stiliaus ir formos inovacijų, bet su visiškai nematyta, labai įtikinančia ir nuoseklia pasaulio vizija. Aukštasis kūrybiškumo pilotažas.

3. Politinis visuomeninis tekstas - James Finn Garner "Politically correct bedtime stories" - vaikiškos pasakos perpasakotos, kad atitiktų šių laikų politinio korektiškumo nuostatas. Pvz. Senelė nukerta kirviu galvą medžiotojui, nes tas yra "rūšistas" ir "seksistas", nes jis mano, kad moterys ir vilkai patys nesugeba išspręsti tarpusavio nesutarimų. Po to senelė, vilkas ir Raudonkepuraitė apsigyvena trise ir sukuria modernią "šeimą" ir ilgai ir laimingai gyvena. Skaitydamas dažnai juokiausi balsu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-04 10:52
Raistine
Aš net neįpusėju, matau ,kad "šlamštelis" - toliau neskaitau. Aišku, kad gaila laiko. Tačiau aš nesiimu teisėjauti, juk ta pati knyga vienam gali būti niekalas, kitam - vertybė.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-04 09:25
Frankas Šteinas
Jakučiūno "Tėvynė". Pats baisiausias skaitalas, kokį teko laikyti rankose. "Gurmaniškas" niekalas hemorojaus kamuojamiems snobams.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-03-03 22:05
NOGAME
Munšajų trilogija- Skaičiau dar būdamas pyplys ir, net tada jau nyki pasirodė. Douglas Nilsas nesupranta, kad tarp D&D meistro ir autorius skirtumų esama. Toks ir rezultatas skaitai žaidimo scenarijų. Mano nuomone Eridanas nieko baisesnio neišleido ir neišleis. Man įdomu kodįl Munšąjų Durnologiją išleido, o Aspirin Myth Wars- legendinė serija net nebuvo įpusėta. Kokia čia logika?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 25]


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą