Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Ar būtina suprasti?
2013-08-12 13:41
Esu patyrusi, kad mano kūrinį suprato visai neteisingai, bet labai gerai įvertino. Po kitų kūriniais irgi esu mačiusi komentarų - "nežinau, ar supratau, bet labai patiko". Neretai sakome, kad interpretacijų gausa - tai ženklas, kad kūrinys geras. Taip, ir aš tam pritariu. Ir vis dėlto - ar patikimas yra aukščiau supratimo? Jei nė vienas skaitytojas nesuprato, ką autorius savo kūriniu norėjo pasakyti, ar galima sakyti, kad kūrinys geras?
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-17 15:35
47965
pataikaujam savp sąlygiškiems egohomovisatoskoniams
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-17 15:13
Marquise
Man ši diskusija priminė mokyklines interpretacijas. Aš labai dėkinga savo literatūros mokytojai, kuri leisdavo mums "filosofuoti į pievas", t.y. jei mes pagrįsdavome savo mintis, leisdavo kūrinį nagrinėti mums artima linkme, o ne ta, kurią siūlo literatūros kritikai ir vadovėliai. 

Nes jei vadovautis teiginiu, kad suprato=geras, nesuprato=blogas, tai nemažai S. Nėries eilėraščių yra tikrai nevykusių :) Nors gal juos blogai interpretuoja profesionalūs kritikai, sugadinti literatūros teorijų ir begalės tekstų? Gal mokyklinė interpretacija yra tikresnė ir artimesnė autoriui? Kadangi atsakymo niekada nesužinosim, belieka kliautis tik patiko/ nepatiko :))) 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-17 12:44
Aurimaz
Pamenu, parašė kartą Gmitė (kai jinai dar taip vadinosi) tokį protingai skambantį pseudoreliginį tekstą apie nieką. Ir visi jį taip puikiai suprato, taip puikiai įvertino. Kūrinys buvo pakomentuotas kaip daugiaprasmis, gilus, etc.
Po to įvykio man visados aišku - jeigu nori, kad visi suprastų - rašyk protingai skambančius religinius kliedesius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-17 12:13
Valkas
Prašau, paaiškinkit man, kuo skiriasi "supratimas" nuo "nesupratimo". Na, tarkim kūrinyje yra kažkokia idėja, mintis, kurią autorius norėjo perduoti. Skaitytojas tą mintį atranda arba neatranda. Bet iš kur jis gali sužinot, ar tai, ką atrado, yra būtent ta mintis, į kurią viltis dėjo autorius? Paklaust? Atsiprašau, bet tikėti rašytojo - žmogaus, kurio profesija yra meluoti - žodžiais yra beprotybė. Lygiai kaip ir sakant "O, aš supratau šitą kūrinį!" galvoti - "va, iššifravau viską, ką norėjo pasakyti autorius". O jeigu ne? Ar skaitytojas gali tikėtis, kad jis tikrai surankiojo visus visus ženklus, visas visas užuominas? Kaip jis gali jas surankioti, mąstydamas savo, o ne autoriaus galva, ir matydamas tik tai, ką mato jis pats, o ne autorius? Paprastas pavyzdys - Obelis rašo tekstą apie Jonuką, iš meilės Onutei užmušusį Petriuką. Visiem atrodo - o, teksto moralas - meilė žiauri, o vis vyrai - kiaulės. Bet juk nei vienas skaitytojas nežino, kad Obelies vaikystėj buvo toks vienas Petriukas, kuris ją nuskriaudė, ir rašydama tekstą Obelis norom nenorom jam keršijo. Taip išeina - nei vienas skaitytojas teksto nesuprato ir negalėjo suprasti? Kūrinį - į šiukšliadėžę?
Jau užuodžiu kaip kas nors sako - "tada teisingomis skaitykim tik tas interpretacijas, kurios yra pasiekiamos skaitytojui, galinčiam nežinoti vienokių ar kitokių faktų". Bet juk visi skaitytojai skirtingi. Vieni gali pagaut sąsajas, kiti - ne, vieni žino kažką apie autorių, kiti - ne.

Tai velniam tada reikalinga tokia kategorija kaip "supratimas"? Suprasti galima kažkokią užuominą, intertekstą. Bet kūrinį kiekvienas skaitytojas vis tiek supranta. Jis negali jo nesuprasti. Vienas supras kaip beprasmį raidžių kratinį, kitas - kaip daugiasluoksnį naratyvą. Bet abu supranta. Ir dėl to aš už žodžius "nesupratau teksto" skirčiau bent pusę metų viešųjų darbų, o už šių žodžių skiepijimą į jaunimo sąmonę mokytojus atleidinėčiau iš darbo be teisės sugrįžti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-17 09:01
Pranas
Nesupratimo  priežasčių neabejotinai yra daug. Tačiau aš rašau kūrinį, kad išreikščiau savo supratimus, savo  regėjimus, nuotaikas, pajautas ar net filosofiją. Todėl kai jis perskaitomas kitaip - kad ir įvertintas gerai- suvokiu, kad reikia liūdėti, nes skaitytojas perskaitė  ne mane, o kažką kitą. O kūrinys, žinoma, nuo  to nesikeičia. Betgi neužmirštame, kad ir skaityti reikia  mokėti. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-15 13:19
Lengvai
galima, jeigu skaitytojas kažką iš to kūrinio pasiėmė sau.

Mano nuomone, kai paleidi kūrinį į viešąją erdvę, kūrinys nebėra vien tavo nuosavybė: skaitytojas jį skaito ir (ne)supranta per savo prizmę, savo pasaulį, savo patirtį ir taip toliau. Ir net jeigu skaitytojas kūrinį supranta visai kitaip negu autorius, dar nereiškia, kad skaitytojas supranta jį blogai, tokiu atveju reikėtų tik pasidžiaugti, kad kūrinys yra daugiasluoksnis ir skirtingi žmonės gali iš jo pasiimti skirting dalykų.

Ir apskritai, manau, kad autoriai neturėtų taip jau labia rūpintis (Obelie, tau netaikau, šiaip toks pamąstymas iš mano pusės), kad kūrinys būtų suprastas tik taip, o ne kitaip, nes juk koks skirtumas, jeigu jis (kūrinys) įkvėpė skaitytoją ir šis dar visa mėnesį gyveno pakiliomis nuotaikomis, o galbūt net pats ką nors sukūrė? 
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-15 10:27
bibliotekininkė
Visgi manau, kad svarbiausia yra tai, kad skaitytojas PAJUNTA kūrinį. Kartais mes ne viską suprantame, tačiau žinome kažkur iš pasąmonės, kad tai yra gera. Mes juk viską absoliučiai perleidžiame per savo asmenines išgyvenimų ir suvokimų prizmes, kurios ateina iš vaikystės ir pan. Jeigu kūrinys kažką mumyse išjudina, tai yra geras kūrinys pačiam skaitytojui. Bet galbūt TIKTAI jam. Kita diskusijos pusė: faktas, kad kažkoks tai kūrinys gali būti ABSOLIUČIAI visiems geras, net nediskutuotinas. Aišku, kad ne. Mano atveju, man visiškai nepatinka literatūra, kuri yra visuotinai populiari. Pačias geriausias knygas nusiperku nupigintų leidinių skyreliuose. Kai paklausiu pardavėjos, kodėl TOKIA GERA knyga yra nupiginta, sako: čia labai jau išskirtinei publikai ir labai jau netradiciniam skoniui, dauguma tokių visiškai nevalgo. Cha. O man atrodo, kad tai čia MANO skonis yra pats pats išlavinčiausias ir geriausias, kad būtent ŠITA knyga yra pati pačiausia, jomajo! Tai ką, tada galiu tvirtinti, kad dauguma yra debilai? Ne. Žmonės skirtingi. Gaunasi, kad skaitomumas kūrinio GERUMO kaip ir neapsprendžia. Nors aišku, jeigu daugumai patinka, tai gana svarbus rodiklis, kad kažkas visgi toje knygoje yra TOKIO, jeigu žmonės taip aktyviai ją graibsto:) P.S. Atsiprašau, kad pakreipiau diskusiją kiek kitokia linkme, tačiau buvo gera proga ir šiuos dalykus iškelti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-13 16:14
pingvinukas lolo
manau geras kūrinys yra tas, kuris pasiekia skaitytojo širdį ir protą, o jau kas kaip suprato, tai jau jo sugedimo laipsnis :) o jei nejuokaujant, taip, manau kad prasmes visi suteikiame patys, ir kiek skaitytojų, tiek interpretacijų. juk rašytojas paleidžia kūrinį į pasaulį, ir tas pasaulis jau jį doroja pagal savo suvokimą, o autorius lieka toli toli, ir visai mažareikšmis, ir ką jis ten prieš šviesmečius norėjo pasakyti, kas gali žinoti. aišku yra universalūs simboliai, bet ir tie su laiku gali kisti. juk tas pats kūrinys skirtingai slaikotarpiais gali būti suprastai visai skirtingai. net paties autoriaus manau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 16:23
disconnected
Gali būti toks kūrinys, kuris duoda keletą (ar, gerai jau gerai, daug) interpretacijų galimybių. Tas bruožas geras. Juk skaitytojas yra bendraautoris ;)
Dažniausiai taip atsitinka tada, kai autoriaus supratimas / pasaulėžiūra / žinios yra šiek tiek giliau-plačiau nei vidutinio skaitytojo. Taip ir turėtų būti, visgi rašome tomis temomis, kurias išmanome kažkiek.
Tarkim, pabūsiu banali - autorius rašo apie nelaimingą meilę ir nuolat mėto tekste simbolius:  uždarytos durys, perkirstas kelias/srovė/upė ar pan., geltonos rožės ir t. t. ir t. t. Na, bet aš, skaitytoja, gal tos simbolikos visai nežinau ir nesuprasiu pagrindinės minties apie likimo pirštą. Bet man bus šiaip gražu ir liūdna, o labai norėdama atrasiu dar ir savų teorijų, kodėl gi čia, na, viskas ėmė ir nelaimingai baigėsi.
Žodžiu, mano galva, gerai, kai skaitytojas turi erdvę, bei gerai ir tai, kai ji neprieštarauja autoriaus užmanymui.

Ale gali būti ir toks kūrinys, kuriame niekas nė velnio nesupranta... tai čia jau net nereikia protingam būti, kad būtų aišku, kas ir kaip :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-12 16:01
Daineko
tuo pačiu, tai atneša neviltį dėl nesupratimo
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas


 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą