Iš tavęs pasisėmiau druskos,
mano drauge. Neišlietų ašarų
dehidrato saują. Nusėjusio
lopinėlį pavasario dirvos,
kurioje jau nebežaliuos
želmenys, anei piktžolės.
Vasaros pievoje žiojės
kiaurymė juoda tarsi duona
ir druską tą pačią berianti
sauja
-- mano ranka
Jis pastebėjo tą įtrūkį pačiame ekrano viduryje beveik iš karto, vos įžengęs dirstelėjo į stebėjimo kameros perduodamą vaizdą užpildžiusius Mėnulio kontrastus ir net krūptelėjo, pagaliau užkliuvęs akimis už kažko... ko neturėtų būti realybėje.
Nutraukė programą ir kelis kartus stumtelėjęs pelę mėgino įsitikinti, ar tikrai kažkas bus įtrūkę - optikoje arba pačiame ekrane, o gal tai tik šviesos ir šešėlio žaismas Mėnulio peizaže, buvo girdėjęs apie tokius atvejus, kolonistai uoliai vis keisdavę stebėjimo sistemų mazgus, o įtrūkis – šis pasirodydavęs vis iš naujo.
Įsitikinęs, kad kiek bestumdytum pelę, tas realistiškas įtrūkis vis išlieka ekrano centre, jis paliko žinutę porininkui (tik nieko nestumdyk!) ir apsivilkęs skafandrą išėjo iš kupolo, – kaip visuomet, pasišokėdamas – tad įveikė kelis šimtus metrų beveik akimirksniu ir... sustingo.
Tai ir buvo ne kas kita, o įtrūkis, štai – krateris, tamsa, bedugnė ir jos kraštai – sudrebėjo nuo minties, kad tai, kas tai bebūtų, galėtų slinkti, dar labiau išsingando, kai įtrūkis ir ėmė slinkti, iš pradžių toldamas ir judėdamas kairėn-dešinėn, lyg jis būtų neskubantis, nusprendęs pasivaikščioti Mėnulio paviršiumi grobuonis, o paskui – iš lėto artėdamas, lyg kas nors gerėtųsi Mėnulio peizažu iš šono, lyg pajudintų pelę, smalsiai stebėdamas, kaip įtrūkis artėja prie pačiame ekrano centre įstrigusio žmogaus...
Kimus riksmas nuaidėjo ir sustingo tamsos staiga apimtame skafandre, kaip ir reikėjo tikėtis, visiškai ir negrįžtamai pradingusieme nuo stebėjimo kameros ekrano.
Iš tavęs pasisėmiau saują druskos, mano drauge. Neišlietų ašarų dehidrato saują. Nusėjusios lopinėlį pavasario dirvos, iš kurio jau nebeužžels želmenys, anei piktžolės. Ir vasaros pievoje žiojos juoda kiaurymė.
Saują druskos, kurios negaliu užsiberti ant duonos.