Rašyk
Eilės (79080)
Fantastika (2330)
Esė (1596)
Proza (11064)
Vaikams (2732)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Apie septinta vakaro palydėjas Gabriele iki sankryžos atsisveikinau trumpai šyptelėjas. Ji pažadėjo už dviejų dienų pradėti darbus pas mane. Kai mes nutolom vienas nuo kito per saugu atstuma nustojau apsimetinėti. Kai pakėles akis išvydau Gabrielia stovinčia mane apėmusi nuostaba ir nerimas visa mudviejų susitikimo laika buvo maskuojamas linksma nuotaika ir kukliais šypsniais. Bet vos tik atsidurdavau jai už nugaros mano šypsena ir šmaikštumas dingdavo. Negali būti. Gabrielė buvo pasikeitusi neatpažystamai veido bruožai išliko tie patis bet ir jie buvo tik tolimas aidas dešimtmetyje prapuolusios praeities. Kai ji buvo pauglė buvo graži miela mergaitė, kiek stambesnė nei buvo įprasat, bet pradėjusi sportuoti padailino figūrą. O dabar ji buvo liesa, sunykusi ir penketa metų viresnė negu pase parašyta. Trumpai vyriškai nukirpti praukai, nudažyti persikine spalva, veidas išbales kaip ir bekraujės lūpos, įdubia skruostai, pajuode paakiai, visiškai jokio makijažo. Juodi aptemti džynsai ir juodi marškinėliai su kažkokių nelaibai aiškių kaukolių, šonkaulių ir stuburų groteskišku motyvų. O galiausiai neaišku iš kur galvon šovusi keista mintis "Nei papų, nei šiknos." Judėjo lėtai tingiai bet jokių emocijų vienodai tolygus kalbėjimo tonas. Trumpi bespalviai klausimai ir atsakymai. Jokios pastebimos veido išraiškos.
Susinervinau, kodėl mama manęs neperspėjo. Tikėjausi išvydęs ją pajusti ta nuostalgiška virpulį, kurio niekada daugiau nejaušiau su jokia kita mergina. Vis šmėščiojo prisiminimuose du nesulyginami mergaitės ir nepažįstamos moters bruožai, suluetai. Bandžiau save nuraminti sau kartodamas kad bent jau nereiks jausti įtampos būnant šalia jos. Bet kad ir kaip bandžiau mintis nukreipti į ką nors kitą, jos vis karts nuo karto nekaltai apie save primindavo.
Ryt nuvažiuosiu pas mama ir paklausiu kas nutiko Gabrieliai. Turi būti kažkokia priežastis kuri nusinešė jos džiaugsma ir spalvas. Bet daugiau nei dešimti kartu mintyse savęs klausiau ar tai ne dėl Tado, ar ji galėjo palūžti ir daugiau nebesugebėjo atsitiesti. Būtų keista ji niekada neatrodė silpna. Kas dar, kas dar...


2013-11-20 22:32
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-11-20 23:19
kondensofkė
o jėzau, 404 su gramatika
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą