Kartais aš prisimenu sunkius metalinius, lokiams gaudyti skirtus spąstus. Paspendžiu juos lauke, prie savo vonios lango. Ir užmirštu spąstus.
Kai vėl juos prisimenu, einu pasižiūrėti. Spąstuose visuomet spurda ta pati žuvis. Maža smalsi žuvis. Aš ją nunešu prie upės ir paleidžiu.
Ketinu vieną kartą jai leisti uždusti.