Žinau

Skrenda žuvys srauniąja upe,
Plaukia paukščiai giliu dangumi,
Rūkas girioje su žvėrimi,
Su sėkme žengia žmonės ir be...

Mato rūškanus veidus aplink
Ir į tamsiąją olą - eilė.
Tik prašau: šiandien dar nenulink,
Nenuvysk, lyg rugsėjy gėlė.

Aš atleidžiu tau netgi ir tai,
Ką sulaužysi dar ateity.
Ir dėkoju. Dėkoju karštai,
Kad kentei tai, kuo skriaudė kiti.

Taip, mums skauda.Nėra išimčių.
Kam spėliot - kam skaudžiau: man, ar tau?
Aš ir taip iki skausmo žinau:
Tu jutai visa tai, ką jaučiu...